Rudens pradžioje Lietuvos miškuose galima rasti ne tik grybų ir uogų, bet ir vaistažolių. Tinkamai surinktos bei išdžiovintos jos gali būti naudojamos visus metus – ruošiant arbatą, paįvairinant mitybą ar šaltuoju sezonu.
Apie tai, kokių augalų dar galima aptikti vasaros pabaigoje, kaip juos rinkti ir kokių klaidų vengti, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Valstybinių miškų urėdijos gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina.
Miškuose dar galima rasti įvairių vaistažolių
Anot specialistės, Lietuvos miškuose auga daug nuo seno vertinamų vaistinių augalų. Jie naudojami dėl savo skonio, kvapo, naudingų savybių ir įvairių pritaikymo galimybių.
Nors vasara jau eina į pabaigą, dar galima rinkti paprastąjį čiobrelį, raudonėlį, jonažolę ir aviečių lapus. Tačiau ne mažiau svarbu, kur šie augalai renkami. Vaistažolių patariama ieškoti kuo toliau nuo didmiesčių ir intensyvaus eismo kelių.
Rinkimui geriausia pasirinkti saulėtą dieną, kai nuo augalų jau būna nudžiūvusi rasa. Drėgmė gali apsunkinti džiovinimą, o augalai gali pradėti pelyti ir gesti, todėl taps netinkami vartoti.
Nežinomų augalų geriau neliesti
Viena svarbiausių taisyklių – rinkti tik tuos augalus, kuriuos žmogus tikrai gerai pažįsta. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl jų rūšies, augalą reikėtų palikti augti.
Taip pat draudžiama rinkti retus ir saugomus augalus, nes už tokį elgesį gali grėsti administracinė atsakomybė.
G. Karelina kaip pavyzdį nurodė mėlynąjį palemoną. Jo šaknys pasižymi stipriomis vaistinėmis savybėmis ir, specialistės teigimu, yra net kelis kartus veiksmingesnės už valerijoną, tačiau pats augalas yra saugomas, todėl jo rinkti negalima.
Verčiau rinktis gerai pažįstamas vaistažoles – čiobrelius, raudonėlį, aviečių lapus, dilgėles ir liepžiedžius. Tokie augalai, pasak specialistės, gali praversti žiemos metu.
Prieš džiovinimą augalų plauti nereikėtų
Renkant vaistažoles būtina atrinkti tik sveikas ir švarias augalų dalis. Kadangi prieš džiovinimą jų plauti nerekomenduojama, švara reikėtų pasirūpinti dar renkant.
Gerai išdžiovintas žoleles galima užplikyti karštu vandeniu ir vartoti kaip arbatą, atsižvelgiant į tai, kokiam poreikiui jos pasirenkamos.
Liepžiedžiai nuo seno vartojami peršalimo sezonu, o čiobreliai gali būti naudingi kvėpavimo takams ir padėti palengvinti gerklės diskomfortą peršalus.
Vaistažolės nėra gydytojo paskirto gydymo pakaitalas
Vis dėlto vaistažolės neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo. Jos gali paįvairinti mitybą, tačiau nėra alternatyva medicininėms rekomendacijoms.
Prieš pradedant bet kurią vaistažolę vartoti ilgesnį laiką, patariama pasitarti su gydytoju. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems jau paskirtas gydymas, taip pat nėščiosioms.
Pagrindinės taisyklės paprastos: rinkti tik gerai pažįstamus augalus, skinti sveikas ir švarias jų dalis bei tai daryti saulėtą, sausą dieną. Laikantis šių rekomendacijų, vasaros pabaiga ir rudens pradžia gali būti tinkamas metas sukaupti vaistažolių atsargų šaltajam sezonui.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ galite klausyti čia:
