Grybų sezonas Lietuvoje jau prasideda, tačiau didžiausio dygimo suaktyvėjimo dar reikės palaukti. Šiuo metu miškuose labiausiai gausu voveraičių – jas žmonės neša į supirktuves ir taip prisiduria prie savo pajamų. Tuo metu baravykų kol kas nedaug.
„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Gintaras Jonas Aleknavičius teigė, kad šių metų gamtinės sąlygos grybams yra palankios. Todėl tikimasi gero sezono, nors jis dar tik įsibėgėja.
Miškuose šiuo metu dominuoja voveraitės
Pasak G. J. Aleknavičiaus, šiuo metu grybautojai daugiausia randa voveraičių. Baravykai, kurių ypač laukia grybautojai, šiemet pasirodo vėliau.
Vasarą pirmieji užaugę baravykai dažnai būna gražūs, tačiau juos greitai pažeidžia kirmėlės. Rudkepurių baravykų, kuriuos žmonės neretai vadina šilbaravykiais, miškuose taip pat dar nėra daug.
Asociacijos vadovas pabrėžė, kad masinis grybų sezonas dar neprasidėjo. Jo teigimu, lietaus netrūksta, o tai sudaro palankias sąlygas grybams augti, todėl dabar belieka laukti.
Už kilogramą voveraičių mokama 3–4 eurai
Kadangi voveraičių miškuose šiuo metu pakanka, jas renkantys žmonės gali pristatyti į supirktuves. Už kilogramą grybų ten mokama nuo 3 iki 4 eurų.
G. J. Aleknavičius mano, kad didesnė problema yra ne supirkimo įkainiai, o mažėjantis žmonių susidomėjimas papildomu uždarbiu iš grybavimo. Šiuo metu dažniausiai grybauja vyresni žmonės, gerai pažįstantys mišką. Anksčiau į miškus gausiai traukdavo ir jaunimas bei moksleiviai, tačiau dabar jų esą gerokai mažiau.
Patyręs grybautojas kilogramą gali surinkti per penkias minutes
Grybavimas gali tapti gana greitu būdu užsidirbti papildomų pinigų, ypač tiems, kurie žino gausias grybų augavietes.
Pašnekovas pasakojo, kad radus tinkamą vietą kilogramą voveraičių kartais įmanoma surinkti vos per kelias minutes. Dabartinės voveraitės jau didelės – tai ne pirmieji, smulkesni grybai, pasirodantys sezono pradžioje. Dzūkijoje tokios voveraitės vadinamos lepeškomis.
Patyręs grybautojas, žinantis, kur ieškoti, kilogramą gali pririnkti maždaug per penkias minutes. Todėl į supirktuves žmonės paprastai atneša ne vieną kilogramą.
Per vieną kartą pristatomi trys, keturi, penki, o kartais ir dešimt kilogramų ar dar daugiau. Kiek grybauti, priklauso nuo žmogaus poreikių: vieniems užtenka užsidirbti nedidelei išlaidai, kiti nori vasarai susirinkti daugiau papildomų pinigų.
Grybautojams labiau rūpi miškų kirtimai nei meškos
Lietuvoje vis dažniau pranešant apie miškuose pastebimas meškas, G. J. Aleknavičius sakė, kad grybautojai su jomis kol kas nesusiduria.
Jo manymu, kur kas didesnį nerimą kelia intensyvūs miškų kirtimai. Nors iškirsti plotai atsodinami, mažos eglaitės ar pušaitės dar ilgai negali pakeisti brandžios miško ekosistemos.
Kol užauga miškas, susiformuoja paklotė, grybiena ir bakterijų bendrijos, praeina dešimtmečiai. Todėl statistikoje atsodintas plotas jau gali būti laikomas mišku, nors iki tikro, susiformavusio miško jam dar labai toli.
Pasak asociacijos vadovo, miškams daugiausia žalos daro miško pramonė, tačiau papildomų iššūkių kelia ir klimato pokyčiai bei dėl jų miškus puolantys kenkėjai.
Vieno Lietuvos regiono, kuriame miškų plotai mažėtų sparčiausiai, jis išskirti negalėjo. Apie iškirstas pamėgtas grybavimo vietas žmonės praneša iš įvairių šalies kampelių: atvykę vietoj miško jie randa tik kelmus.
Šių metų sezonas vertinamas optimistiškai
Nepaisant miškams kylančių grėsmių, G. J. Aleknavičius šių metų grybų sezoną vertina palankiai. Gero sezono, jo teigimu, tikimasi kasmet.
Vis dėlto gausus derlius turi ir neigiamą pusę: atsiradus grybų pertekliui, gali mažėti jų kainos, o galutiniai pirkėjai tampa reiklesni.
Po lietaus surinktos voveraitės būna šlapios, tačiau jos puikiai tinka šaldyti. Tinkamai ir greitai užšaldyti grybai gali išlaikyti beveik visas šviežių grybų savybes, todėl juos galima vartoti ir pasibaigus trumpam šviežių grybų sezonui.
Asociacijos vadovas aiškino, kad pagal jų taikomą technologiją paruoštos voveraitės užšaldomos labai greitai, todėl nesusidaro dideli ledo kristalai, o grybų ląsteliena išlieka tokia pati kaip šviežių. Dėl to patiekaluose tokie grybai iš esmės nesiskiria nuo šviežių.
Pradedantiesiems svarbiausia nepadaryti žalos miškui
Pradedantiems grybautojams G. J. Aleknavičius pirmiausia pataria gerbti gamtą: nepalikti šiukšlių ir nerausti samanų.
Grybą, nesvarbu, ar tai voveraitė, ar baravykas, reikėtų švelniai paimti už kotelio ir sukant išrauti taip, kad grybiena liktų nepažeista.
Kitų universalių patarimų, anot jo, pateikti sunku, nes grybavimo įgūdžiai ateina tik su patirtimi. Vieni mėgsta ieškoti grybų brūzgynuose, kiti mieliau vaikšto tvarkingesniu mišku, primenančiu parką – kiekvienas renkasi sau tinkamą būdą.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ galite klausyti čia: