Marijampolietė Aneta Lukauskienė šį sezoną miško gėrybes renka kibirais, tačiau tikslaus surinktų baravykų skaičiaus pasakyti negali. Moteris jų po vieną neskaičiuoja, o kartais pasveria. Anot jos, vieną sezoną yra pavykę rasti net 100 kilogramų baravykų.
Vasariniai baravykai jau nunyko, tačiau miške pradėjo rodytis rudeniniai. Aneta dažniausiai grybauja Marijampolės apylinkių miškuose. Kadangi gerai žino grybavietes, retai kada iš miško grįžta tuščiu krepšiu.
Grybavimas, pasak marijampolietės, tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Į mišką ji buvo vežama nuo penkerių metų – tėvai ją kartu su savimi į Dzūkiją veždavosi „žiguliuku“.
Šis sezonas gali tapti išskirtinis
Aneta pasakoja, kad yra buvę metų, kai baravykai dygdavo itin gausiai – nuo vasaros vidurio iki pat lapkričio vidurio. Jos vertinimu, šie metai taip pat gali būti rekordiniai.
Pirmieji baravykai pasirodė liepos viduryje. Jų buvo tiek daug, kad tokio derliaus seniai nebuvo matę net patyrę grybautojai. Vis dėlto skirtinguose miškuose situacija nevienoda: Dzūkijos pušynuose šiemet ypač gausu voveraičių, o lapuočių miškuose daugiau randama baravykų ir kitų grybų.
Po pirmosios gausios bangos miške buvo trumpa pertrauka, tačiau, kaip teigia A. Lukauskienė, netrukus prasidėjo pirmoji rudens baravykų banga.
Grybautoja mano, kad dabartinės oro sąlygos yra palankios rudeniniams grybams dygti. Pernai panašus procesas, anot jos, taip pat prasidėjo maždaug tuo pačiu metu. Miške šiemet pasitaikė ir sveikų, ir pakirmijusių baravykų.
Lukauskų šeima grybus ne tik renka, bet ir mėgsta juos valgyti. Surinktais grybais jie dalijasi su vaikais ir giminaičiais, vaišina draugus, o likusius kartais parduoda. Dalis derliaus žiemai marinuojama, šaldoma arba naudojama mišrainėms.
Pačiu skaniausiu būdu Aneta laiko svieste keptus baravykus. Prieš kepant jų, pasak moters, nereikėtų virti. Ji grybus gardina druska ir pipirais, o patiekia su juoda duona.
