Praėjusi šalta ir snieginga žiema spygliuočių augintojams tapo rimtu išbandymu. Tujos bei kiti augalai ne tik parudavo, bet ir buvo apgraužti žvėrių, ypač stirnų. Nors neįmanoma numatyti, kokia bus ateinanti žiema, tinkamai pasiruošus galima sumažinti galimą žalą.
Kaip prieš žiemą apsaugoti spygliuočius nuo rudavimo ir žvėrių, kokius rudens darbus verta atlikti, o kurių geriau neskubinti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas Saulius Galvanauskas.
Dėl ko spygliuočiai pakeičia spalvą?
Viena dažniausių problemų, su kuriomis praėjusią žiemą susidūrė sodininkai, buvo rudais tampantys spygliuočiai, ypač tujos.
S. Galvanausko teigimu, tam įtakos pirmiausia turi šaltis. Tujos ir kiti visžaliai augalai žiemą toliau garina vandenį per spyglius, tačiau įšalus dirvai nebegali tinkamai pasisavinti naujos drėgmės. Vėjas ir šaltis augalus dar labiau džiovina, o kuo žemesnė temperatūra, tuo daugiau vandens jie praranda.
Antroje žiemos pusėje problemą sustiprina saulė. Nors temperatūra tebėra minusinė, o žemė sušalusi, saulės spinduliai įkaitina spyglius. Dėl to augalai dar labiau netenka drėgmės ir gali paruduoti – tarsi būtų nudeginti saulės.
Du svarbiausi darbai prieš šalčius
Norint padėti spygliuočiams ištverti žiemą, sodininkas išskiria du pagrindinius veiksmus: tinkamą laistymą ir mulčiavimą.
Jeigu ruduo sausas, prieš prasidedant šalčiams augalus reikėtų gausiai palaistyti. Tiksliam laikui įtakos turi orai: vienais metais šaltis gali ateiti jau lapkričio pabaigoje, kitais – sniego ir didesnio atšalimo nebūna iki sausio. Todėl verta sekti prognozes. Jei po savaitės numatoma minusinė temperatūra, laistymą reikėtų atlikti nedelsiant.
S. Galvanauskas atkreipia dėmesį, kad daugelis sodininkų dar rugsėjį užsuka vandens kranus, ištuština talpas ir susuka žarnas. Tokiu atveju prieš šalčius laistyti gali būti sudėtinga, todėl reikia iš anksto apgalvoti, kaip augalams suteikti pakankamai vandens.
Svarbu sudrėkinti ne vien dirvos paviršių – žemė aplink spygliuočius turi būti gerai palaistyta.
Kitas būtinas darbas – mulčiavimas. Mulčio sluoksnis mažina vandens garavimą ir saugo dirvą nuo gilaus įšalimo. Po juo žemė sušąla mažiau, todėl joje ilgiau išlieka nesušalusio vandens, kurį augalai gali panaudoti.
Mulčiuoti galima ne tik prieš pat šalčius – tai leidžiama atlikti ir anksčiau, o prireikus augalus palaistyti per mulčio sluoksnį. Tam tinka įvairios organinės medžiagos: nupjauta žolė, durpės, sugrėbti lapai, skiedros ar dekoratyvinė žievė.
Svarbiausia, kad mulčio sluoksnis būtų pakankamai storas. Jis turėtų siekti bent šešis centimetrus, o geriausia – apie dešimt. Toks sluoksnis padeda apsaugoti dirvą nuo drėgmės praradimo ir sušalimo.
Žiemos pabaigoje spygliuočius dengia ne taip, kaip reikėtų
Dar viena dažna klaida daroma žiemos pabaigoje, kai spygliuočiai dengiami nuo šalčio ir saulės. Svarbiausia taisyklė – tarp augalo ir dangos turi būti paliktas tarpas, kad medžiaga nesiliestų prie spyglių bei šakelių.
Jei ant augalą liečiančios dangos prisninga, sniegas gali atitirpti, medžiaga sudrėks, o vėliau vėl sušals. Po susidariusiu ledu spygliukai gali pradėti šusti. Tokiu atveju žalą sukelia ne saulė, o drėgmės ir užšalimo procesai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
