Jungtinių Valstijų žvalgyba atnaujino vertinimą dėl Rusijos keliamos grėsmės rytiniam NATO flangui. Jame nurodoma, kad Aljanso rytinės narės išpuolių gali sulaukti jau šį rudenį, net jei karas Ukrainoje dar nebūtų pasibaigęs. Taip pat neatmetama dalinė invazija į vieną iš rytinio flango valstybių.
Apie galimą Rusijos įsiveržimą į Lietuvą, tokio scenarijaus realumą ir tai, ar visuomenei verta nerimauti, TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjosi buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Rusiją spaudžia vidinės problemos
J. V. Žukas Jungtinių Valstijų žvalgybos ataskaitoje pateiktas išvadas vertino labiau kaip teorinius svarstymus. Jo manymu, artimiausiu metu tiesioginė invazija į Baltijos valstybes ar vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ intervencija mažai tikėtina.
Buvęs kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į Rusijos vidaus sunkumus: artėjančius rinkimus, karių trūkumą ir sudėtingą šalies padėtį. Todėl, jo vertinimu, atvira karinė operacija prieš Baltijos šalis šiuo metu nėra tikėtinas scenarijus.
Vis dėlto Rusija gali tęsti kibernetines atakas ir kitokias hibridines operacijas rytiniame NATO flange. Kariniu požiūriu Baltijos valstybės Maskvai galėtų atrodyti patraukliausiu taikiniu, nes jų operacinis gylis yra mažiausias, o kariuomenės – vienos mažiausių, palyginti su Suomija, Rumunija ar Lenkija. Tai leistų Baltijos šalis laikyti silpniausia šio flango grandimi.
Pasak J. V. Žuko, bandymų išmėginti NATO reakciją jau būta. Jis priminė apie Lenkijos teritorijoje paleistą ir sprogusią raketą, Bulgarijoje pasirodžiusį droną bei Moldovoje susprogdintą kovinį droną. Jo teigimu, hibridinė invazija arba mėginimas patikrinti Aljanso šalių reakciją jau vyksta, tačiau neaišku, ar tokie veiksmai taps intensyvesni.
Kaliningrado tranzitas gali tapti atgrasymo priemone
Vertindamas Lietuvos tranzitą į Kaliningradą, buvęs kariuomenės vadas teigė, kad tai galėtų būti svarbus atgrasymo veiksnys. Jo manymu, iš anksto galima numatyti įvairias priemones, kurios Rusijai parodytų, kad agresyvūs veiksmai sukeltų pasekmių. Kaliningradą jis įvardijo kaip labai stiprią kortą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kritikuojamas dėl viešų perspėjimų apie galimą dronų ataką po svetima vėliava. Esą tokiais pareiškimais visuomenė pernelyg gąsdinama.
J. V. Žuko nuomone, tokia komunikacija galėtų būti labiau raminanti. Tačiau, jei turima konkrečios informacijos apie galimą pavojų, kartu turi būti numatomos ir atgrasymo priemonės. Jis pabrėžė, kad perspėjimus privalo lydėti realūs veiksmai.
Mobilizacijos scenarijus Rusijai būtų sudėtingas
Paklaustas, kur būtų siunčiami kariai, jei po rugsėjį vyksiančių Rusijos Dūmos rinkimų būtų paskelbta mobilizacija – į Ukrainą ar naują valstybę, – J. V. Žukas teigė, kad tai prognozuoti sunku.
Jo vertinimu, papildoma mobilizacija Rusijai sukeltų didelių problemų. Šalies ekonominė padėtis yra sudėtinga, o Rusijos tinklaraštininkų, įskaitant prokremliškus, tarpe esama nepasitenkinimo dėl ilgai trunkančios vadinamosios specialiosios operacijos. Kai kurie jų jau kalba apie karo pralaimėjimą ir būtinybę svarstyti taiką.
Rusijoje taip pat pasigirsta perspėjimų, kad perėjimas prie karinės ekonomikos galėtų sužlugdyti šalies ekonomiką. Be to, kyla praktinių klausimų, kaip būtų aprūpinta 500 tūkstančių karių kariuomenė, ar pakaktų karininkų ir ginkluotės.
Dėl šių priežasčių J. V. Žukas labai abejojo, kad, Ukrainos fronte esant aklavietei, dalis mobilizuotų pajėgų galėtų būti pasiųsta prie Baltijos šalių.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
