Geopolitinių įvykių fone žiniasklaidos reikšmė ypač išauga – visuomenei svarbu gauti objektyvią, nešališką ir faktais paremtą informaciją. Tačiau priešiškai nusiteikę veikėjai mėgina mažinti pasitikėjimą žiniasklaida bei valstybės institucijomis ir skleidžia dezinformaciją.
Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pasakojo, kad priešiška informacinė veikla dažniausiai nukreipta ne į racionalų argumentavimą, o į žmogaus emocijas ir baimes.
Propaganda taikosi į žmonių baimes
Nusivylimas, nepasitenkinimas ir baimė sudaro palankias sąlygas propagandai. Jos tikslas – ne suteikti informaciją, bet paveikti visuomenės nuostatas bei elgesį ir sukelti sumaištį valstybėje.
A. Ūsienės teigimu, dezinformacija lengvai plinta todėl, kad veikia žmonių emocijas. Priešiškose žinutėse dažnai kalbama apie tariamai neišvengiamas grėsmes ar artėjančią katastrofą, taip išnaudojant pamatinį žmogaus saugumo poreikį.
Tokie pranešimai skatina nerimauti dėl savo gyvybės ir artimųjų saugumo. Sustiprėjus baimei, silpnėja kritinis mąstymas, todėl žmogus tampa imlesnis manipuliacijoms. Specialistė pabrėžė, kad baimės kurstymas yra viena iš propagandos technikų, o tokios žinutės taip pat dažnai remiasi žmonių nepasitenkinimu ir nusivylimu.
Įtakai naudojama ir „minkštoji galia“
Pasak Lietuvos kariuomenės atstovės, propagandiniai naratyvai neapsiriboja vien neigiamomis emocijomis. Tam gali būti pasitelkiama ir vadinamoji „minkštoji galia“ – kultūra, sportas bei nostalgija.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių A. Ūsienė įvardijo idealizuojamą sovietmetį ir kuriamą įspūdį, kad „prie ruso buvo geriau“, o anuomet esą klestėjo kultūra, menas ir sportas.
Tokiais pasakojimais, jos teigimu, siekiama formuoti palankesnį požiūrį į Rusiją ir menkinti dabartinę Lietuvos valstybę.
Pašnekovė taip pat paaiškino, kodėl Rusijos sportininkams draudžiama demonstruoti tam tikrus simbolius. Nemaža dalis jų tarnavo armijoje arba yra su ja susiję, todėl tokie asmenys gali tapti režimo įrankiais ir per simboliką skleisti jo žinutes.
Šaltinis gali būti slepiamas
A. Ūsienė aptarė ir baltąją, pilkąją bei juodąją propagandą. Baltąją propagandą galima atpažinti, kai informacijos šaltinis aiškiai nurodytas. Pilkosios ir juodosios propagandos atveju šaltinis yra slepiamas arba maskuojamas.
Specialistė atkreipė dėmesį į portalus, kurie Baltijos šalių auditorijai „naujienas“ skelbia rusų ir net lietuvių kalbomis. Jų pavadinimai gali nieko neatskleisti arba sudaryti įspūdį, kad tai Baltijos šalims skirti naujienų kanalai, nors iš tikrųjų tokie portalai yra tiesiogiai finansuojami iš Rusijos valstybės biudžeto.
Visą laidą „Žurnalisto darbas iš arti“ galima žiūrėti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
