Vario kaina pasaulio biržose pastaruoju metu pakilo iki vieno aukščiausių lygių per pastaruosius metus. Rugpjūčio 7-osios rytą Londono metalų biržoje (LME) už toną vario buvo mokama beveik 13 tūkst. eurų – tiksliau, 12 992 eurai. Dėl to viešumoje kilo klausimų, ar brangstant variui nepadidėjo ir lietuviškų euro centų monetų vertė.
Tokios abejonės atsirado todėl, kad 10, 20 ir 50 centų monetos gaminamos iš lydinio, kuriame varis sudaro 89 proc. Tačiau vien didesnė metalo kaina nereiškia, kad monetos lydinys jau vertas daugiau už jos nominalą.
Nors visos euro centų monetos iš pirmo žvilgsnio panašios, jų sudėtis skiriasi. 1, 2 ir 5 centų monetų pagrindas yra plienas, o paviršius padengtas plonu vario sluoksniu. Apie 94 proc. jų masės sudaro plienas ir maždaug 6 proc. – varis.
10, 20 ir 50 centų monetos kaldinamos iš vadinamojo „Šiaurės aukso“ („Nordic Gold“). Nepaisant pavadinimo, aukso šiame lydinyje nėra: jį sudaro 89 proc. vario, 5 proc. aliuminio, 5 proc. cinko ir 1 proc. alavo.
Skaičiuojant metalo vertę svarbus ir monetos svoris. Europos Centrinio Banko techninėse specifikacijose nurodyta, kad 10 centų moneta sveria 4,10 gramo, 20 centų – 5,74 gramo, o 50 centų – 7,80 gramo. Vario jose yra beveik 90 proc.
Trys skirtingo nominalo monetos kartu sveria 17,64 gramo. Tuo metu 100 penkiasdešimties centų monetų, kurių bendra nominali vertė yra 50 eurų, sveria 780 gramų – mažiau nei kilogramą.
Skaičiuojant pagal maždaug 12,99 euro už kilogramą vario kainą, 10 centų monetos vario dalis teoriškai būtų verta apie 4,7 cento, 20 centų monetos – apie 6,6 cento, o 50 centų monetos – maždaug 9 centus.
Taigi net ir itin pabrangus variui, jo vertė nė vienoje iš šių monetų nepasiekia nominalo.
Jei būtų vertinamas visas 10, 20 ir 50 centų monetose esantis „Šiaurės aukso“ lydinys, kilogramas jo kainuotų maždaug 9,6 euro. Tai reiškia, kad išlydžius monetas jų metalo vertė vis tiek būtų gerokai mažesnė už piniginę vertę.
Kilogramo 50 centų monetų nominali vertė siektų 64 eurus, tačiau lydinys būtų vertas tik apie 9,6 euro. Kilogramas 20 centų monetų nominaliai sudarytų apie 34,8 euro, o metalo vertė taip pat liktų maždaug 9,6 euro. Kilogramas 10 centų monetų būtų vertas 24,4 euro pagal nominalą, tačiau išlydytas lydinys kainuotų tik apie 9,6 euro.
Tūkstančius kainuoja ne varis, o retos monetos
Jeigu tikslas – užsidirbti iš monetų, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie egzemplioriai šiuo metu labiausiai domina kolekcininkus.
Brangiausia rasta moneta – 2021 metais išleista proginė 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui.
Netrukus po jos išleidimo Lietuvos bankas paskelbė, kad dalis BU kokybės monetų, parduotų numizmatinėse pakuotėse, buvo nukaldintos su klaida. BU – tai „Brilliant Uncirculated“, arba blizganti, apyvartoje nebuvusi moneta.
Kai kurių egzempliorių briaunoje vietoje lietuviško užrašo „Laisvė, vienybė, gerovė“ buvo iškaltas latviškas tekstas „Dievs, svētī Latviju“ („Dieve, laimink Latviją“).
Lietuvos banko duomenimis, klaida galėjo būti padaryta iki 10 proc. BU kokybės monetų, išplatintų kolekcinėse kortelėse. Tai sudarė apie 500 egzempliorių.
Šias monetas kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Aptikęs neatitikimą, Lietuvos bankas kreipėsi į kalyklą, pareikalavo išsiaiškinti aplinkybes ir imtis priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų.
Prekybos platformoje „eBay“ viena moneta su klaidingu užrašu siūloma už 2 550 JAV dolerių (2 206,87 euro), o kolekcinių monetų pardavėjas florinus.lt ją parduoda už daugiau kaip 3 018,89 euro.
Vertę gali turėti ir vėlesni leidimai. 2023 metais išleista 2 eurų moneta „Kartu su Ukraina“, turinti kalyklos klaidą ir PCGS sertifikatą bei MS66 būklę, kolekcininkų rinkoje siūloma už 600 eurų.
Gerokai brangiau už nominalą gali būti parduodamos ir monetos be kalybos klaidų. Pavyzdžiui, 2015 metų Lietuvos 2 eurų moneta, skirta lietuvių kalbai, „eBay“ platformoje siūloma už 217,99 JAV dolerio, arba 188,66 euro.
Šis egzempliorius yra sertifikuotas tarptautinės monetų vertinimo bendrovės NGC ir įvertintas MS66 būkle. Toks įvertinimas reiškia, kad moneta yra itin gerai išsilaikiusi ir praktiškai nebuvo apyvartoje.
Kolekcininkai vertina ir tarpukario Lietuvos monetas. Vienas pavyzdžių – 1938 metų Prezidento Antano Smetonos 10 litų sidabrinė moneta.
Nors jos nominalas buvo 10 litų, šiandien kolekcinėje rinkoje ji kainuoja šimtus eurų. Florinus.lt ją siūlo už 279,95 euro, o „eBay“ panašaus egzemplioriaus prašoma kaina siekia 538,20 JAV dolerio, arba 465,78 euro.
Į ką atkreipti dėmesį tikrinant monetas?
Lietuvos bankas primena, kad niekas nėra visiškai apsaugotas nuo rizikos gauti netikrą pinigą. Pirmiausia verta apžiūrėti monetą: piešiniai, Europos žemėlapis, užrašai ir kitos detalės turi būti ryškūs bei aiškūs, o briaunoje esantis tekstas – lengvai įskaitomas.
Autentiškumą galima preliminariai patikrinti ir magnetu, nes skirtingų nominalų euro monetos į magnetinį lauką reaguoja nevienodai.
1, 2 ir 5 euro centų monetos yra magnetinės ir lengvai prilimpa prie magneto. 10, 20 ir 50 centų monetos nėra magnetinės, todėl neturėtų prie jo trauktis.
1 ir 2 eurų monetos elgiasi kitaip: jų vidinė dalis yra silpnai magnetinė, o išorinis žiedas magneto netraukia. Dėl to tokia moneta prie magneto laikosi tik trumpai ir lengvai nukrenta. Ši savybė gali padėti atskirti tikrą monetą nuo padirbtos.
Vertingos monetos atpažįstamos pagal kitus kriterijus. Svetainėje flowirnus.lt nurodoma, kad vienas svarbiausių požymių yra retumas. Kuo mažesnis monetos tiražas, tuo didesnė tikimybė, kad kolekcininkai už ją mokės daugiau. Dėl šios priežasties riboto tiražo monetos dažnai kainuoja gerokai daugiau už nominalą.
Reikšminga ir būklė. Beveik nenusidėvėjusi moneta, kurios užrašai, vaizdai ir blizgesys aiškiai išlikę, gali būti vertingesnė už tokį pat egzempliorių, ilgai buvusį apyvartoje.
Kainą kartais padidina kalybos klaidos – pasislinkęs atvaizdas, neteisingas užrašas ar kitas gamybos defektas. Tokie egzemplioriai reti ir domina kolekcininkus, tačiau specialistai įspėja, kad kai kurios monetos būna sugadinamos tyčia. Todėl vien pastebėta klaida dar nereiškia, kad moneta yra vertinga.
Vertę taip pat lemia metalas. Jei moneta pagaminta iš aukso, sidabro ar platinos, vien tauriojo metalo kaina gali viršyti ant jos nurodytą nominalą.
