Lietuvos nacionaliniam muziejui atsisakius perimti keturias sovietines skulptūras, prieš daugiau nei dešimtmetį nukeltas nuo Žaliojo tilto Vilniuje, jų likimą iš naujo spręs sostinės savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė BNS sakė, kad muziejus skulptūrų nepriima dėl laikymo vietos ir restauravimui reikalingų lėšų trūkumo. Kol kas kūriniai lieka savivaldybės žinioje, o institucija ieškos, kur juos būtų galima perduoti.
2021 metų birželį savivaldybė buvo paskelbusi, kad skulptūros atiteks Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tuomet planuota jas eksponuoti neseniai atidarytame muziejaus padalinyje – buvusioje areštinėje.
Šią savaitę muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai Giedrė Milerytė-Japertienė BNS patvirtino, kad sprendimas perimti skulptūras nebus įgyvendintas.
Pasak jos, muziejus ilgą laiką ieškojo galimybių tai padaryti, tačiau liko neišspręstas nuosavybės perdavimo klausimas, be to, nebuvo skirta lėšų restauravimui ir tolesnei priežiūrai. Dėl šių priežasčių muziejus negalėjo prisiimti ilgalaikio įsipareigojimo.
Skulptūrų perdavimą apsunkino ir jų teisinis statusas. Kadangi jos yra ilgalaikis savivaldybės turtas, muziejui perimti jį būtų reikėję Vyriausybės nutarimo, tačiau toks dokumentas nebuvo priimtas.
Vėliau savivaldybė pasiūlė skulptūras muziejui perduoti panaudos pagrindais 20 metų, numatant galimybę terminą pratęsti. Vis dėlto tokiu atveju muziejui būtų tekę padengti saugojimo, restauravimo ir eksponavimo išlaidas.
Įvertinus kūrinių būklę ir parengus restauravimo planą apskaičiuota, kad darbams reikėtų mažiausiai 500 tūkst. eurų. Muziejus tokių pinigų neturi, o papildomas finansavimas nebuvo skirtas, nors projektas buvo pateiktas Kultūros ministerijai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo skulptūras perduoti Druskininkų savivaldybėje veikiančiam Grūto parkui, kuriame eksponuojami ir kiti nukelti sovietinio laikotarpio veikėjų paminklai. Tačiau Istorinės atminties komisija nusprendė įvertinti ir alternatyvas.
K. Gogelienės teigimu, pirmiausia reikia apsispręsti, ko siekiama: ar skulptūros būtų tik saugomos, ar galėtų būti trumpam, proginiam ar kitokiam laikotarpiui eksponuojamos. Nuo šio pasirinkimo priklausytų ir tolesnis sprendimas.
Vienas iš svarstomų variantų – kūrinius perduoti kuriam nors savivaldybei priklausančiam muziejui, pavyzdžiui, Vilniaus muziejui.
Skulptūros nuo Žaliojo tilto buvo nukeltos ne tik dėl jų ideologinio pobūdžio, bet ir dėl prastos būklės, dėl kurios jas reikėjo restauruoti. Vis dėlto komisijos vadovė abejoja, ar savivaldybė ryžtųsi finansuoti kapitalinį restauravimą, kurį buvo numatęs Nacionalinis muziejus.
K. Gogelienės manymu, galbūt būtų racionaliau atlikti tik būtiniausius remonto darbus, nes visapusiškas restauravimas pareikalautų didelių lėšų.
Skulptūrų ateitis, pasak jos, turėtų paaiškėti šių metų rudenį. Istorinės atminties komisija pateiks rekomendacijas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, o galutinį sprendimą priims taryba.
Vilniaus centre esantis Žaliasis tiltas pastatytas 1952 metais. Jo projektą parengė tuomečio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, o statybos darbus atliko rusų kariuomenės inžinerinis dalinys.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsisakant sovietinės simbolikos, visuomenėje kilo diskusijų dėl ant tilto stovėjusių skulptūrų. Kritikai jas laikė sovietinės propagandos dalimi, žeidžiančia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Nukėlimo priešininkai teigė, kad skulptūros buvo neatsiejama tilto dalis, ir kaltino valdžią politikavimu bei istorinių sąskaitų suvedinėjimu.
Galiausiai kūriniai nukelti, nurodant prastą jų būklę ir grėsmę žmonių saugumui. Iki šiol skulptūros laikomos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.
