Paryžiuje vykstančiame Europos plaukimo čempionate 19-metis Vokietijos atstovas Johannesas Liebmannas pasiekė istorinį rezultatą. Vyrų 1 500 m laisvuoju stiliumi finale jis pagerino pasaulio rekordą ir tapo pirmuoju plaukiku, šią distanciją įveikusiu greičiau nei per 14 min. ir 30 sek. Tą pačią dieną Prancūzijos sirgalius nudžiugino ir Leonas Marchandas, iškovojęs pirmąjį asmeninį Europos čempiono titulą savo šalyje.
Iki šiol pasaulio rekordas priklausė amerikiečiui Bobby Finke’ui, kuris 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse toje pačioje arenoje distanciją įveikė per 14:30,67. J. Liebmannas šį rezultatą pagerino finišuodamas per 14:26,79. Vokietis nuo pat starto plaukė pagal rekordinį grafiką arba jį lenkė: 500 m jis pasiekė per 4:46,25, o 800 m – per 7:40,85. Toks laikas būtų užtikrinęs sidabrą 800 m rungtyje, kurioje J. Liebmannas anksčiau šiame čempionate laimėjo auksą (7:37,59).
Paskutinius 50 m vokietis įveikė per 27,39 sek. ir iškovojo jau antrąjį čempionato aukso medalį. Dar prieš šį sezoną jis nebuvo peržengęs 14:50 ribos, o pavasarį užfiksuotas jo asmeninis rekordas siekė 14:39,67.
Sidabro medalį pelnė Vengrijos rekordą pagerinęs Zalanas Sarkany – 14:39,45. Jis tapo 18-uoju plaukiku istorijoje ir pirmuoju vengru, 1 500 m distanciją įveikusiu greičiau nei per 14:40. Ankstesnis jo rekordas buvo 14:47,89. Bronza atiteko vokiečiui Oliveriui Klemetui (14:40,64), o olimpinis bronzos medalio laimėtojas iš Airijos Danielis Wiffenas liko aštuntas.
Prancūzijos publika pagaliau sulaukė progos individualioje rungtyje palaikyti olimpinį didvyrį L. Marchandą. Vyrų 200 m peteliške finale jis triumfavo su rezultatu 1:51,72. Pirmoje distancijos pusėje į priekį buvo išsiveržęs L. Marchando treniruočių partneris iš Teksaso, vengras Hubertas Kosas: 50 m jis įveikė per 24,35 sek., 100 m – per 53,32 sek.
Lemiamą spurtą L. Marchandas pradėjo trečiajame 50 m ruože. Jis jį nuplaukė per 28,95 sek. – tai buvo geriausias tarpinis rezultatas, nes kiti varžovai nebuvo greitesni nei per 29,51 sek. Paskutinėje atkarpoje prancūzas (29,27 sek.) savo pranašumą dar labiau įtvirtino.
H. Kosui ankstyvas tempas kainavo medalį: paskutinius 50 m jis įveikė per 31,77 sek. ir nukrito į šeštąją vietą. Vis dėlto Vengrija neliko be apdovanojimo – Richardas Martonas iš ketvirtosios pozicijos pakilo į antrąją ir pelnė sidabrą (1:54,06), o paskutinę atkarpą nuplaukė per 29,82 sek.
Bronzą iškovojo Graikijos plaukikas Apostolosas Siskosas. Jis, paskutinius 50 m įveikęs per 29,40 sek., iš šeštosios vietos pakilo į trečiąją ir pasiekė nacionalinį rekordą – 1:54,13. Vos viena dešimtąja sekundės dalimi jis aplenkė taip pat šalies rekordą pagerinusį italą Alberto Razzetti (1:54,23).
Prancūzijos sirgalių džiaugsmą pratęsė Mary-Ambre Moluh. Moterų 100 m nugara finale ji iškovojo auksą ir pasiekė Europos rekordą – 57,94 sek. Taip plaukikė išsklaidė abejones dėl ankstesnio rezultato mišrioje 4×100 m estafetėje, kur jos užfiksuotas 57,99 sek. laikas buvo sukėlęs diskusijų dėl rekordo statuso.
Finale M. Moluh distancijos viduryje pasaulio rekordo grafiką lenkė 0,21 sek. ir 50 m pasiekė per 27,73 sek. Antroje atkarpoje jos tempas sulėtėjo – ji ją įveikė per 30,21 sek., tačiau pergalę išsaugojo ir savo ankstesnį geriausią rezultatą pagerino 0,05 sek. Sidabrą pelnė olandė Marrit Steenbergen (58,46), o bronza atiteko asmeninį rekordą pasiekusiai prancūzei Pauline Mahieu (58,77).
Moterų 50 m laisvuoju stiliumi finale netikėtai triumfavo lenkė Kasia Wasick. Ji iškovojo pirmąjį Europos čempionės titulą ilgame baseine, įveikusi vieną tituluočiausių sprinto plaukikių švedę Sarah Sjostrom.
S. Sjostrom priklauso daugiau nei pusė visų istorijoje užfiksuotų plaukimų greičiau nei per 24 sek., o vieną tokį rezultatą ji pasiekė ir pusfinalyje. Tačiau finale K. Wasick finišavo per 23,84 sek. ir olimpinei čempionei pralaimėjo vos dviem šimtosiomis sekundės dalimis. Lenkė taip pat pagerino Lenkijos rekordą, kuris nuo 2024 m. Pasaulio taurės turnyro siekė 23,95 sek.
Bronzos medalį iškovojo italė Sara Curtis (23,99). Pirmą kartą karjeroje ji įveikė 24 sek. ribą ir pagerino Italijos rekordą, kuris buvo 24,09 sek. Visos trys prizininkės finišavo greičiau nei per 24 sek. – tokio rezultato nebuvo net 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Chaotiškame moterų 200 m kompleksinio plaukimo finale pergalę šventė airė Ellen Walshe. Tai buvo jau antrasis jos aukso medalis šiame čempionate – anksčiau ji laimėjo 400 m kompleksinio plaukimo rungtį.
Po peteliškės (26,81 sek.) ir nugaros (32,66 sek.) rungčių pirmavo naujoji 100 m peteliške Europos čempionė belgė Roos Vanotterdijk. Po krūtinės stiliaus atkarpos, kurią ji įveikė per 37,74 sek., į pirmąją vietą 0,3 sek. persvara pakilo britė Abbie Wood.
Vis dėlto E. Walshe lemiamoje laisvojo stiliaus atkarpoje pademonstravo didžiausią greitį. Iš penktosios vietos į pirmąją pakilusi airė šią atkarpą įveikė per 30,33 sek. ir finišavo per 2:09,81, kartu pagerindama nacionalinį rekordą. Sidabrą pelnė italė Anita Gastaldi (2:10,07), kuri paskutiniuose metruose vos trimis šimtosiomis sekundės dalimis aplenkė R. Vanotterdijk (2:10,10). Greičiausiai laisvuoju stiliumi plaukė lenkė Justina Kozan (29,90 sek.), tačiau galutinėje įskaitoje ji liko penkta (2:10,55).
Vyrų 50 m krūtine finale nugalėjo italas Nicolo Martinenghi – jo rezultatas buvo 26,57 sek. Šis laimėjimas leido jam pakartoti 2022 m. Romoje pasiektą dublį, kai jis laimėjo ir 50 m, ir 100 m krūtine rungtis. Atrankos ir pusfinalio plaukimuose italas buvo fiksavęs 26,2 sek. laikus.
Antrąją vietą pasidalijo Simone Cerasuolo ir Nyderlandų rekordą pasiekęs Koenas de Grootas – abu finišavo per 26,62 sek. Ukrainiečiai Stepanas Babenka ir Volodymyras Lisovecas užėmė atitinkamai ketvirtąją ir penktąją vietas (26,72 ir 26,78 sek.). S. Babenka tuo pačiu pagerino Ukrainos rekordą, iki tol priklausiusį V. Lisovecui, kuris ankstesniame etape buvo užfiksavęs 26,84 sek.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
