Indrę Bareikienę tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ kalbino „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė. Pokalbyje moteris prisiminė vaikystę, pirmąsias prekybos patirtis, verslo sprendimus ir tai, kodėl finansinė nepriklausomybė jai yra ne prabanga, o būtinybė.
Mamos pamoka apie finansinį saugumą
Indrė pasakojo, kad jos vaikystė buvo kitokia nei daugelio bendraamžių. Šeimos aplinka leido jai anksti suprasti, kokią reikšmę moters gyvenime turi savarankiškumas ir galimybė pačiai valdyti savo finansus.
Didžiausią įspūdį jai paliko mamos patarimas visuomet turėti finansinę atsargą – tiek pinigų, kad nereikėtų vyrui teisintis dėl savo pirkinių ar asmeninių poreikių. Pasak I. Bareikienės, tuomet ji suprato, jog pinigai suteikia ne tik praktinį saugumą, bet ir laisvę, pasitikėjimą savimi bei vidinį tvirtumą. Kalba, jos teigimu, nėra apie milijonus, o apie sumą, leidžiančią jaustis savarankiškai.
Į prekybą išsiruošė dar vaikystėje
Verslumo pradžia Indrės gyvenime siekia ankstyvus metus. Ji kartu su močiute važiuodavo prekiauti: abi anksti keldavosi, pasiimdavo didelius „Gariūnų“ krepšius, o tėvukas jas nuveždavo į nuosavų namų kvartalą. Ten jos eidavo nuo durų iki durų ir siūlydavo prekes.
Indrė prisiminė, kad būdama vaikas tapdavo savotiška močiutės „laiminga korta“. Šaltis ir vaikiškas amžius buvo jų pasirinktos prekybos taktikos dalis – žmonės esą lengviau įsileisdavo jas į namus.
Įkainius keičia intuicija ir emocinis ryšys
Indrė save vadina viena iš ankstyvųjų šios srities atstovių Lietuvoje. Dirbdama ji susikūrė savitą požiūrį, kurį apibūdina kaip jausminį arba emocinį marketingą.
Užuot taikiusi griežtus įkainius pagal sekėjų skaičių, ji vertina konkretų verslą ir jo žmones. Jei mato jauną komandą, kuri nuoširdžiai stengiasi, tačiau dar neturi visuomenės pasitikėjimo, kartais nusprendžia ja patikėti intuityviai.
Produktai gimsta galvojant apie žmonių galimybes
Nors Indrė juokauja esanti prasta matematikė ir pripažįsta, kad finansiniams skaičiavimams jai reikia komandos, ji plėtoja ne vieną asmeninį produktą. Kurdama kvepalus, namų kvapus ar drabužių linijas, įskaitant bendradarbiavimą su „Utenos trikotažu“, ji orientuojasi ne į masinę gamybą, o į kokybę, kuri išliktų prieinama.
Moteris sakė pati atkreipianti dėmesį į aukštas kai kurių prekių ženklų kainas. Pavyzdžiui, 60, 70 ar 90 eurų už žvakę jai atrodo per daug. Todėl ji ieško vidurio tarp kainos ir kokybės, kad mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms nedidelės žvakės nereikėtų ilgai taupyti ar laikyti spintoje ypatingai progai.
Drabužių kolekciją su „Utenos trikotažu“ Indrė kūrė remdamasi savo patirtimi ir noru, kad įvairaus sudėjimo bei skirtingus gyvenimo etapus išgyvenančios moterys, taip pat po nėštumo ar gimdymo, galėtų jaustis gražios. Dėl to kolekcijoje numatyti dydžiai nuo XS iki XXL.
„Gera nuotaika“ neatsveria darbo kainos
Emocijai skirdama daug dėmesio, Indrė taip pat išmoko aiškiai brėžti ribas. Ji prisiminė situaciją, kai už dalyvavimą renginyje jai buvo pasiūlyta ne finansinė kompensacija, o „karmos taškai“ ir „gera nuotaika“.
Tuo metu ji kaip tik buvo išaugusio vaiko kombinezono situacijoje ir turėjo pirkti naują drabužį. Todėl moteris suprato, kad būtina realiai įvertinti savo laiką bei darbą. Pasak jos, vaikai ir kasdienės išlaidos padeda išlikti ant žemės – ji mato, kiek kainuoja gyvenimas, todėl negali atsiskaityti vien pažadais ar abstrakčiomis naudomis.
Pinigai jai reikalingi tam, kad galėtų padėti
I. Bareikienė pripažino, kad pastarieji keleri metai finansiškai buvo ypač sudėtingi. Plėtojant naujas verslo idėjas reikia kantrybės, nes išlaidos ir sąskaitos atsiranda anksčiau, nei pradėtos veiklos spėja duoti rezultatų. Kartais ji prekes susideda į internetinį krepšelį, tačiau jo neapmoka, nes supranta, kad tuo metu negali sau to leisti.
Vis dėlto pagrindinė jos motyvacija uždirbti – galimybė padėti kitiems. Indrė prisiminė vaikystėje parašiusi, kad nori turėti daug pinigų, o paklausta, kodėl, atsakė norinti juos išdalyti labiausiai stokojantiems.
Ši svajonė, jos teigimu, niekur nedingo. Uždirbtos lėšos leidžia jai prisidėti prie įvairių darbų, įskaitant dienos centrų steigimą ir pagalbą moterims. Todėl, pasak I. Bareikienės, pirmiausia pati turi turėti pakankamai pinigų – tik tada gali padaryti daugiau dėl kitų.
