Hortenzijos vis dažniau tampa lietuviškų kiemų puošmena, tačiau norint sulaukti gausaus žydėjimo svarbu tinkamai parinkti augalui vietą, nepadauginti trąšų ir nepamiršti kasmetinio genėjimo.
Panevėžio rajone įsikūrusio hortenzijų parko savininkė Rūta Čepukonytė dalijasi patarimais, kaip prižiūrėti šiuos augalus. Ji pabrėžia, kad tinkamai parinktos hortenzijos nėra lepios, tačiau viena dažna klaida gali lemti smulkesnius žiedynus ir svyrančias šakas.
Lietuvos klimatui labiausiai tinka šluotelinės hortenzijos
R. Čepukonytės teigimu, mūsų šalies sąlygoms geriausiai pritaikytos šluotelinės hortenzijos – būtent jų parke auginama daugiausia.
Didžialapėms hortenzijoms žiemą reikėtų daugiau dėmesio: jas būtina uždengti arba perkelti į uždarą patalpą, kad augalai nenušaltų. Šluotelinės hortenzijos Lietuvos žiemas ištveria lengviau, todėl jų dengti šaltuoju sezonu nereikia.
Ruošiant šiuos augalus žiemai, pakanka juos tinkamai nugenėti. Tą galima padaryti vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Geriausia vieta – ten, kur netrūksta nei saulės, nei pavėsio
Hortenzijoms palankiausia dalinai saulėta vieta. Vis dėlto jos gali augti ir kitomis sąlygomis. Parke augalai visą dieną gauna saulės, todėl juos tenka dažniau laistyti.
Jeigu hortenzija pasodinta visiškame pavėsyje, pavyzdžiui, šiaurinėje pusėje, ji gali nežydėti arba žydėti labai negausiai. Žiedų kiekiui įtakos taip pat turi oro sąlygos ir netinkamai parinktos trąšos.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad hortenzijų nebūtina sodinti vien į rūgščią durpę. Sodinimo duobėje ją galima maišyti su kompostine žeme – maždaug pusę mišinio gali sudaryti rūgšti durpė, o kitą pusę kompostinė žemė.
Hortenzijas tręšti rekomenduojama pradėti tada, kai augalai jau būna suvegetavę ir visiškai išskleidę lapus. Parke naudojamos hortenzijoms skirtos trąšos: aplink mažesnį krūmą jų beriama mažiau, o didesniam gali prireikti maždaug pilnos saujos. Taip tręšiama tris ar keturis kartus per sezoną, iki antros vasaros pusės.
Vis dėlto trąšas būtina dozuoti atsargiai. Augalui gali pakenkti ne tik jų trūkumas, bet ir per didelis kiekis, galintis pakeisti lapų išvaizdą bei pabloginti bendrą būklę.
Gelstantys lapai ne visada reiškia ligą
Hortenzijų lapams pradėjus gelsti ar ruduoti, pirmiausia verta patikrinti, ar augalas tinkamai laistomas. Problemų gali kilti tiek dėl vandens trūkumo, tiek dėl jo pertekliaus.
Per daug šlapia ir užmirkusi žemė hortenzijoms nepatinka, be to, tokiomis sąlygomis gali prasidėti chlorozė. Jeigu lapas gelsta, tačiau jo gyslos išlieka ryškios, augalas gali nepasisavinti reikalingų medžiagų. Taip nutinka dėl tręšimo stokos, bet kartais priežastis būna ir pertręšimas.
R. Čepukonytė sako nepastebėjusi, kad hortenzijas parke dažnai pultų ligos ar kenkėjai. Todėl dėl vieno pageltusio ar parudavusio lapo nereikėtų iš karto naudoti stiprių preparatų.
Parke hortenzijos niekada nebuvo purškiamos fungicidais ar priemonėmis nuo vabzdžių. Pasak pašnekovės, amaras ar sraigės kartais gali pažeisti lapus, tačiau skubus purškimas gali augalui labiau pakenkti nei padėti. Hortenzijos, palyginti su, pavyzdžiui, rožėmis, kenkėjų paprastai nėra taip smarkiai puolamos ir nereikalauja tiek priežiūros.
Šluotelinių hortenzijų žiedų spalvos dirvožemis nepakeis
Viena dažnų klaidų – skirtingų hortenzijų rūšių savybių supainiojimas. Nors dažnai manoma, kad rūgštesnė žemė keičia hortenzijų žiedų spalvą, šluotelinėms hortenzijoms tai negalioja.
Šių augalų spalvą lemia veislė. Jei konkrečiai veislei būdinga parausti, žiedai paraus nepriklausomai nuo to, kokiame dirvožemyje hortenzija auga.
Dirvožemio rūgštingumas spalvą keičia didžialapėms hortenzijoms (lot. Hydrangea macrophylla), ypač rausvai arba mėlynai žydinčioms jų veislėms. Rūgščioje žemėje, kur augalas gali pasisavinti daugiau aliuminio, žiedai dažniau tampa mėlyni ar violetiniai, o mažiau rūgščiame arba šarminiame dirvožemyje – rausvi ar raudoni.
Sodinimo sezonas gali trukti nuo pavasario iki rudens
Renkantis sodinuką, verta apžiūrėti jo lapus. Jie turėtų būti žali ir sveiki, tačiau vienas kitas pageltęs apatinis lapelis nebūtinai rodo ligą.
Vazonuose augantys augalai medelynuose dažnai sustatomi glaudžiai, todėl jų apatinius lapus pasiekia mažiau saulės. Dėl to nereikėtų iš karto daryti išvados, kad augalas serga ar yra nusilpęs.
Mažesnis sodinukas nebūtinai prigis lengviau, o vazone augančios ir žydinčios hortenzijos persodinti taip pat nebūtinai rizikinga. Jeigu žemė nėra įšalusi, augalą galima sodinti beveik visą šiltąjį sezoną – nuo ankstyvo pavasario iki rudens.
Didžiausia genėjimo klaida – augalą tausoti
Daugiausia klausimų hortenzijų augintojams kyla dėl genėjimo. Šluotelines hortenzijas reikėtų kruopščiai nugenėti kartą per metus – lapkritį, kai jos visiškai numeta lapus ir baigia vegetaciją, arba ankstyvą pavasarį, prieš jai prasidedant.
Kai kuriuose priežiūros aprašymuose siūloma rudenį pašalinti tik žiedynus, o visą krūmą genėti pavasarį. Tačiau hortenzijų parke abu darbai atliekami vienu metu – rudenį arba pavasarį.
Pasak R. Čepukonytės, svarbiausia genėti kasmet. Žmonės kartais iš baimės nukerpa tik žiedus, tačiau tuomet stiebai nepakankamai sustiprėja, žiedynai smulkėja, o šakos nebeišlaiko jų svorio ir linksta.
Tinkamas genėjimas padeda krūmui plėstis ir stiprina jo šakas, todėl hortenzijų nereikėtų gailėti ar bijoti kirpti.
Genint šluotelinę hortenziją, nuo ankstesnės genėjimo vietos paprastai paliekami du pumpurai. Norint žemesnio krūmo, galima palikti vieną pumpurą, o aukštesniam krūmui – tris. Pumpurai skaičiuojami nuo ankstesnės genėjimo vietos, o ne nuo šakos viršūnės.
