Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM perspėja sąnarių ligomis sergančius žmones nepasiduoti apgaulingoms reklamoms. Sukčiai siūlo neva stebuklingą preparatą, kuris esą per kelias savaites išgydo ligą ir atkuria pažeistus sąnario kapsulės audinius.
Tarnyba primena, kad prieš perkant bet kokį produktą būtina patikrinti, ar jis registruotas kaip vaistas. Tai galima padaryti viešoje vaistų paieškos sistemoje, adresu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications, įvedus preparato pavadinimą. Jei sistema rezultatų neranda, produktas nėra registruotas vaistas.
Vaistus reikėtų įsigyti tik legaliose prekybos vietose arba oficialiose internetinėse vaistinėse, pažymėtose specialiu saugumo logotipu. Tačiau šiuo ženklu galima pasitikėti tik jį paspaudus ir patekus į vaistinių, kurios vaistus parduoda nuotoliniu būdu, sąrašą. Lietuvoje ši informacija skelbiama Tarnybos interneto svetainėje.
Tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ ragina kritiškai vertinti informaciją ir nepirkti neaiškios kilmės produktų, kurie pristatomi kaip vaistai. Informacijos tikrinimas gali padėti išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir žalos sveikatai.
Nelegali prekyba ir produktų vadinimas vaistais – ne tas pats
Tarnyba išskiria dvi skirtingas problemas. Pirmuoju atveju farmacinė veikla vykdoma neturint reikiamos licencijos. Pats vaistas gali būti pagamintas teisėto gamintojo, tačiau vėliau patekti į nelegalią platinimo grandinę.
Antruoju atveju parduodami neaiškios kilmės produktai, kuriems priskiriamos gydomosios savybės. Vien tai, kad gaminys pavadinamas vaistu ar reklamuojamas kaip gydantis, savaime nereiškia, kad jis iš tiesų yra vaistas.
Ar preparatas įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Sąjungos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, galima patikrinti vaistų paieškos sistemoje.
Kodėl vaistų nereikėtų pirkti iš neaiškių pardavėjų?
Vaistams taikomi griežti gamybos, laikymo ir transportavimo reikalavimai. Nelegalūs pardavėjai jų nesilaiko: prekės gali būti laikomos žiemą garaže, o vasarą – saulėkaitoje, šalia toksiškų ar dirginančių medžiagų.
Pirkėjai ne visada gali įvertinti, ar nelegaliai įsigytas preparatas užtikrins gydomąjį poveikį ir nepakenks sveikatai. Be to, interneto svetainėse parduodamo produkto galiojimo laikas gali būti pasibaigęs, o preparatas – perpakuotas į kitą pakuotę su pakeista galiojimo data.
Nelegalūs prekiautojai gali teigti, kad jų siūlomi vaistai veikia stebuklingai ir neturi šalutinio poveikio, tačiau tokiems pažadams nėra jokios garantijos.
Fiziniams asmenims vaistus parduoti ar išduoti gali tik vaistinėje dirbantis vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją, arba į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašytas vaistininko padėjėjas. Tam tikrus nereceptinius vaistus gali parduoti ir Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše esančioje įmonėje dirbantis asmuo, tačiau jis negali konsultuoti ar parinkti vaisto.
Vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai gali suteikti profesionalią informaciją apie vaistų vartojimą, suderinamumą ir poveikį. Nelegalią prekybą prižiūri teisėsaugos institucijos, o pažeidimą gali padaryti tiek vaistų pardavėjas, tiek pirkėjas.
Falsifikuoti preparatai gali sukelti sunkių padarinių
Vartojant falsifikuotus vaistus ar neaiškios kilmės preparatus gali pasireikšti bėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas ir galvos svaigimas. Galimi ir sunkūs apsinuodijimai ar net mirtis.
Kita vertus, kartais jokio poveikio nebūna, nes žmogus įsigyja ne vaistą, nors jam buvo teigiama priešingai.
Falsifikatą atskirti nuo teisėtai pagaminto vaisto sudėtinga. Suklastotų preparatų gamintojai daug dėmesio skiria pakuotės, tablečių ar kapsulių išvaizdai, kad jos nekeltų įtarimų, tačiau mažiau rūpinasi turiniu. Todėl sudėtyje gali būti bet kas – nuo paprasčiausio cukraus iki toksiškos medžiagos.
Preparato autentiškumą dažniausiai padeda nustatyti vaisto registruotojas arba gamintojas, turintis neviešos informacijos. Pavyzdžiui, gamintojas gali atskirti tikrą pakuotę nuo falsifikuotos pagal perforacijų skaičių dėžutės perlenkimo linijoje.
Į ką atkreipti dėmesį vertinant įtartiną interneto svetainę?
Sukčių sukurtos, dažnai ne Lietuvoje registruotos svetainės paprastai būna ryškios, jose gausu rėksmingų spalvų ir skambių pažadų. Dalis skilčių neveikia, o apie produktus cituojamos neegzistuojančių gydytojų nuomonės. Patikrinus jų pavardes „Google“ paieškoje, neretai neįmanoma rasti nei tokių specialistų, nei nurodytų gydymo įstaigų. Kartais pakeičiami tikro gydytojo vardas, specialybė ar kiti duomenys.
Fiktyvios svetainės dažnai būna beveik identiškos: naudojama ta pati platforma, o pakeičiamas tik preparato pavadinimas ir nuotrauka.
Kai kuriose svetainėse pateikiamas telefono numeris ir raginama užsisakyti prekę nedelsiant, kol galioja akcija. Atsiliepę konsultantai gali skubinti apsispręsti, žadėti papildomų dovanų ar nuolaidų.
Paklausti apie produkto legalumą, jie gali aiškinti, kad preparatas populiarus užsienyje, Lietuvoje dar naujas, o jo registravimo klausimą esą sprendžia šalies institucijos. Kartais teigiama, kad preparatas specialiai neregistruojamas dėl galimos žalos farmacijos verslui.
Prieš perkant verta patikrinti, ar svetainėje nurodytas įmonės pavadinimas, juridinis kodas, veiklos vietos adresas ir kita kontaktinė informacija. Jei pateikiamas tik telefono numeris arba žadama su pirkėju susisiekti po užklausos, tai turėtų kelti įtarimų.
Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl produkto kilmės, jo geriau nepirkti ir nerizikuoti savo bei artimųjų sveikata.
