Naujos statybos būstai Lietuvoje tebėra paklausūs. Įsigydami naują namą ar butą gyventojai tikisi ne tik didesnio komforto, bet ir mažesnių rūpesčių. Vis dėlto jau po kelerių metų dalis naujakurių susiduria su statybos defektais, o jų šalinimas ne visuomet vyksta sklandžiai.
Tai atskleidė NT bendrovės „Realco“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa. 28 proc. respondentų vienu svarbiausių būsto pasirinkimo kriterijų nurodė interjerą, apdailą ir naudotas medžiagas, 35 proc. – būsto plotą, o 27 proc. – saugumą bei uždarą teritoriją. Tyrime dalyvavo 1 016 18–75 metų Lietuvos gyventojų.
Viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama naujų projektų statyboms ir pardavimams, tačiau gyventojai vis dažniau kalba apie po įsikėlimo išryškėjančias problemas: statybos broką, nevykdomus garantinius įsipareigojimus ir sunkumus nustatant, kas turi prisiimti atsakomybę.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jolanta, kurios tikrasis vardas redakcijai žinomas. Ji atkreipė dėmesį, kad apie sėkmingus naujos statybos būstų pardavimus kalbama dažnai, o apie naujakurių sunkumus įsikūrus – gerokai rečiau.
Pasak jos, ypač daug neaiškumų kyla tada, kai garantiniu laikotarpiu pastebimi statybos defektai, tačiau už projektą atsakinga įmonė būna likviduota, reorganizuota arba apskritai nebevykdo veiklos. Tokiais atvejais gyventojams tampa neaišku, kas privalo pašalinti broką ir vykdyti garantines prievoles.
Todėl aiškinomės, kokias teises turi gyventojai, kas atsako už statybos trūkumus ir kokių veiksmų reikėtų imtis, jei projektą įgyvendinusi bendrovė nebedirba.
Kas turi pašalinti statybos defektus?
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėja viešiesiems ryšiams Viktorija Šinkūnienė nurodo, kad garantiniu laikotarpiu už statybos darbų defektų šalinimą atsakingas rangovas. Nekilnojamojo turto vystytojas pirkėjui atsako tuo atveju, jei rangovas savo garantinių prievolių nevykdo arba jas vykdo netinkamai.
Perduodamas atliktus darbus statytojui ar užsakovui, rangovas kartu su aktu turi pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal statybos rangos sutartį.
V. Šinkūnienės teigimu, ši priemonė skirta apsaugoti gyventojus, jei rangovas tampa nemokus ar bankrutuoja. Ji užtikrina, kad per pirmuosius trejus garantinio laikotarpio metus atsiradusių defektų šalinimo išlaidos būtų kompensuotos.
Defektų šalinimo užtikrinimo suma per trejų metų statinio garantinį laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus statinio statybos kainos. Jei vystytojas ir rangovas bankrutuoja, pastato ar buto savininkai defektus iš pradžių šalina savo lėšomis, o per šį trejų metų laikotarpį patirtos išlaidos jiems kompensuojamos pagal minėtą dokumentą.
Įstatyme numatyti ir ilgesni garantiniai terminai: bendras garantinis laikotarpis yra penkeri metai, paslėptiems statinio elementų defektams taikomas dešimties metų terminas, o tyčia paslėptiems trūkumams – dvidešimties metų garantija.
Statybos inspekcija patvirtina gaunanti gyventojų skundų dėl nevykdomų garantinių įsipareigojimų. V. Šinkūnienė sako, kad pastatų ir butų savininkai kreipiasi, kai statybos rangovai atsisako pašalinti nustatytus defektus.
Pastebėjęs trūkumus garantiniu laikotarpiu, gyventojas pirmiausia turėtų pakviesti rangovo atstovą ir kartu surašyti aktą. Jame turi būti nurodyti nustatyti defektai ir terminas, iki kada jie turi būti pašalinti.
Jei rangovo atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dokumentą, savininkas gali surašyti vienašalį aktą.
Rangovui per nustatytą laiką nepašalinus trūkumų, gyventojas turėtų raštu kreiptis į Statybos inspekciją ir teismą. Teisme galima prašyti įpareigoti rangovą pašalinti defektus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas.
Gavusi informaciją apie rangovo vengimą šalinti garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus, VTPSI medžiagą ir pasiūlymus perduoda viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai. Ji gali įvertinti rangovo veiklą ir spręsti dėl dokumento, suteikiančio teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.
Atskira įmonė projektui – ne visada atsakomybės vengimo schema
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ nekilnojamojo turto ir statybų teisės ekspertas Karolis Barkauskas teigia, kad Lietuvoje įprasta didesniam NT projektui įsteigti atskirą bendrovę. Tačiau vien tai savaime nereiškia, kad įmonė kuriama siekiant išvengti atsakomybės pirkėjams.
Anot jo, dažniausiai taip valdomos rizikos: jei konkretus projektas patirtų nesėkmę, galimi nuostoliai, skolos ir kiti įsipareigojimai liktų susieti su tuo projektu ir netaptų pagrindinės įmonės našta. Projektinė bendrovė taip pat gali palengvinti administravimą, finansavimo planavimą ir rizikų vertinimą.
Vis dėlto tokia struktūra gyventojams gali apsunkinti galimybę išsireikalauti defektų pašalinimo. Tam įstatymai numato garantinių prievolių užtikrinimo priemones. Tai gali būti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas, kredito įstaigos garantija, lėšos notaro depozitinėje sąskaitoje ar kitos teisės aktuose numatytos priemonės.
Šios garantijos skirtos kompensuoti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų šalinimo išlaidas net ir tuo atveju, jei vystytojas tampa nemokus arba bankrutuoja. K. Barkausko teigimu, bankrotas nuo garantinių įsipareigojimų neatleidžia, todėl pirkėjai lieka apsaugoti.
Tačiau teisininkas pabrėžia, kad dabartinis reglamentavimas nėra nepriekaištingas. Garantinių prievolių užtikrinimo dokumentai dažniausiai galioja mažiausiai trejus metus, nors statybos defektams taikomi ilgesni terminai: penkeri metai, dešimt metų paslėptiems statinio elementų trūkumams ir dvidešimt metų tyčia paslėptiems defektams.
Dėl to gali susidaryti situacija, kai užtikrinimo dokumentas galioja trejus metus, o defektai paaiškėja, pavyzdžiui, ketvirtaisiais metais, kai vystytojas jau būna likviduotas. Tokiu atveju pirkėjams prisiteisti išlaidas gali būti sudėtinga, todėl tektų svarstyti galimybę tiesiogiai kreiptis į objektą stačiusį rangovą.
Nepaisant galimų rizikų, naujos statybos būstai Lietuvoje išlieka paklausūs.
„Darnu Group“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas parodė, kad 36 proc. Vilniaus miesto gyventojų per pastaruosius metus įsigijo arba per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti naujos statybos būstą.
Senos statybos būstą rinkosi 29 proc. apklaustųjų, o 35 proc. teigė svarstantys abu variantus. Apklausoje dalyvavo 505 Vilniaus miesto ir rajono gyventojai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
