Alytiškiai Rokas ir Teresė Sutkai savo santuokos dienai pasirinko neįprastą vietą – liepos 25-ąją jie susituokė Anzelmo Matučio parke, vienoje naujausių išvažiuojamųjų santuokos ceremonijų erdvių Alytuje.
Po ceremonijos šventė persikėlė į Teresės tėvų sodybą. Ten jaunavedžius supo artimieji, kūrybiniai sprendimai, lietuviški papročiai ir stiprus ryšys su gimtuoju kraštu.
Ceremonijos vietos teko gerokai paieškoti
Anzelmo Matučio parkas – ne vienintelė vieta, kurią pora svarstė savo santuokai. Tarp galimų variantų buvo Alytaus fortas netoli „Regitros“. Nors iš pradžių jis neatrodė itin romantiškas, apsilankę vietoje Rokas ir Teresė liko maloniai nustebinti. Vis dėlto jiems pasigedo medžių, o abu ypač mėgsta mišką.
Porą domino ir Vidzgirio botaninis draustinis, tačiau šį planą įgyvendinti pasirodė per sudėtinga. Miške nebuvo tinkamos aikštelės, kurioje galėtų tilpti visi svečiai, todėl šios minties teko atsisakyti.
Galiausiai Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus darbuotojai pasiūlė Anzelmo Matučio parką. Ši vieta jauniesiems tiko iš karto: joje buvo gamta, patogus privažiavimas, scena ir pakankamai erdvės svečiams.
Rokas ir Teresė teigė, kad parke rado viską, ko reikėjo jų šventei – natūralią aplinką, patogų susisiekimą, sceną ir vietas atsisėsti.
Jaunuosius pasveikino ir dovaną įteikė skulptorius Kęstutis Benedikas. Nuo 2012 m. jo organizuojami simpoziumai prisidėjo prie to, kad šalia Anzelmo Matučio muziejaus esantis parkas tapo patrauklia erdve, kurią pamėgo alytiškiai ir miesto svečiai. Oficialiai Anzelmo Matučio vardas parkui suteiktas 2018 m.
Šventėje dalyvavo apie 70 žmonių
Parką pora rinkosi ir dėl galimybės priimti gausų būrį artimųjų bei draugų. Į vestuves susirinko maždaug 70 svečių, o nemažą jų dalį sudarė pulkas.
Teresė pasakojo, kad šventėje buvo 15 pamergių, kiekviena turėjo po pabrolį, be to, buvo dar keturi papildomi pabroliai. Iš viso susidarė 15 pamergių ir 19 pabrolių.
Po santuokos įregistravimo sodyboje prasidėjusi šventė truko ne vieną dieną. Jaunavedžiai juokavo, kad jų vestuvės tęsėsi mažiausiai dvi dienas, o paskutinė viešnia – kartvelė draugė – išvyko tik trečiąją dieną.
Iš užsienio atvykę svečiai su smalsumu stebėjo lietuviškus papročius ir patys į juos įsitraukė. Nors ne viską suprato, tradicijos jiems pasirodė labai įdomios.
Ispanijoje gyvenanti poros draugė argentinietė taip pat atliko vieną svarbų vaidmenį – užtvėrė jaunavedžiams kelią į sodybą ir pareikalavo išpirkos saldainiais.
Rokas tradicinėse lietuviškose vestuvėse iki tol nebuvo dalyvavęs, o Teresė tokios patirties turėjo tik iš vaikystės, kai vyko į brolio vestuves. Nepaisant to, abu norėjo būtent lietuviškos, tradicijomis paremtos šventės.
Daugiau apie papročius pora sužinojo iš Teresės tėvų ir brolio pasakojimų. Jie taip pat suprato, kad piršlio vaidmeniui reikia tinkamo žmogaus.
Piršliu tapo jaunavedžių draugas, Alytaus miesto teatro aktorius ir renginių vedėjas Povilas Adomaitis. Teresė sakė, kad piršlys turėjo būti patyręs, visą dieną aktyviai dalyvauti šventėje, o Povilas, jų manymu, puikiai atitiko šį vaidmenį ir savo lietuviškumu.
Rokas jį pavadino tobulu piršliu ir „bardų bardu“.
P. Adomaičiui tai buvo pirmas kartas atliekant piršlio pareigas. Jis sutiko padėti draugams, nors jaunavedžiai juokavo, kad ateityje ši patirtis galėtų tapti ir nauju jo amplua. Svočia ar piršlienė jam kompanijos nepalaikė.
Pagal vestuvių tradiciją antrąją dieną piršliui buvo numatytas „pakorimas“. Tačiau piršlys melagis išsigelbėjo – jaunoji jį perjuosė rankšluosčiu.
Gyvenimas svetur padėjo iš naujo įvertinti savas tradicijas
Rokas ir Teresė mano, kad lietuviški papročiai vėl tampa aktualūs ir patrauklūs. Jų teigimu, susižavėjimą vien vakarietiška kultūra keičia noras atrasti tai, kas sava ir išskirtina.
Abu jie yra savanoriavę Andalūzijoje, Ispanijoje. Gyvendami kitoje kultūrinėje aplinkoje jie dar labiau įvertino lietuviškus dalykus.
Teresė teigė supratusi, kad savos tradicijos yra nepakeičiamos, todėl pora nori jas puoselėti. Ji pasirinko vyro pavardę ir tapo Sutkiene. Jos nuomone, pavardės trumpinys tinkamas tik retais atvejais.
Alytus porai taip pat yra ypatingas. Čia jų namai, šeima, prisiminimai ir kraštas, su kuriuo sieja stiprus ryšys.
Rokas pasakojo, kad pirmiausia jį išlydėjo jo šeima, o vėliau kartu su pabroliais jis vyko į Teresės tėvų namus Alytuje. Abu sutuoktiniai neslepia meilės miestui ir Lietuvai. Jie norėtų išvykti nebent trumpam – padirbėti, pakeliauti ar įgyti patirties, tačiau ilgam palikti šalies neketina.
Šventę kūrė patys
Kūrybai neabejingi Rokas ir Teresė kartu yra beveik penkerius metus. Jie susipažino Kaune, kur abu studijavo, ir netrukus tapo pora.
Vestuvės vyko Teresės tėvų sodyboje, esančioje šalia jų tėviškių. Ruošdamiesi šventei jaunavedžiai beveik pusę metų tvarkė aplinką, sodino gėles ir kūrė jaukią atmosferą.
Sodyba jiems tapo ne tik vestuvių vieta, bet ir pirmųjų bendro gyvenimo akimirkų erdve. Čia pora leidžia ir medaus mėnesį, norėdama pasidžiaugti tuo, ką kartu sukūrė.
Jaunavedžiai džiaugėsi, kad dekoracijos, gėlės ir puokštės pavyko net geriau, nei tikėjosi.
Teresė ne tik kūrė šventės dekorą, bet ir pati pasisiuvo vestuvinę suknelę. Kartu su mama ji pagamino triaukštį vestuvinį tortą.
Rokas didžiuojasi žmonos gabumais ir sako, kad jam teko tikra auksarankė. Teresė pasakojo mėgstanti rankų darbą, vizualumą, puošnumą, įvairių disciplinų jungimą ir projektus, kuriuose galima eksperimentuoti bei daug dėmesio skirti detalėms.
Kūrybiniai darbai po vestuvių nesustoja
Garso dizainu užsiimantis R. Sutkus praėjusiais metais laimėjo Alytaus miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendiją. Už ją jis sukūrė audiovizualinę instaliaciją „Pasiklausant Alytaus“.
Gruodį Audiovizualiųjų menų centre numatytas naujas Teresės kūrybinis etapas – tapybos paroda, kurios tema susijusi su angelais ir jausmais. Daugiau detalių menininkė kol kas neatskleidžia.
Didysis vasaros projektas – Roko ir Teresės vestuvės – jau įgyvendintas, tačiau kūrybiniai sumanymai tęsiasi. Kartu su meile Alytui jie nori šiame mieste gyventi, kurti ir puoselėti lietuviškas tradicijas.
Jų meilę saugo ne tik prisiminimai, bet ir simbolinis ženklas – ant Baltosios rožės tilto pritvirtinta spynelė.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
