Stichijos Europoje neslūgsta. Po savaitgalį kilusių gaisrų britai ir graikai grįžta į savo namus vertinti nuostolių, o Belgijoje tebesiaučia didžiausiu šalies istorijoje vadinamas gaisras. Gamtininkai perspėja, kad saugomam rezervatui padaryta žala gali būti negrįžtama. Tuo metu pietų Lenkijoje vasarišką popietę trumpam pakeitė žiemiškas vaizdas.
Lenkijos pietuose esančio Chožuvo miesto gatves po smarkios liūties su kruša užklojo storas ledo sluoksnis. Kai kurios gatvės buvo užlietos ir visiškai neprimena įprasto vasaros peizažo.
Pietų Lenkiją užklupo supercelė
Internete plintantys vaizdo įrašai rodo, kad regioną pasiekusi stichija buvo itin galinga. Audrą sukėlė vadinamoji supercelė – pavojingas ir stiprus audros debesis, atnešęs smarkias liūtis bei krušą.
Kai kurie ledėkų buvo ypač dideli – jų skersmuo siekė net 5 centimetrus.
Graikijos Salaminos saloje tuo metu gyventojai lietaus laukia veltui. Praėjusios savaitės pabaigoje čia kilęs milžiniškas gaisras dėl stipraus ir gūsingo vėjo greitai išplito bei pridarė didžiulės žalos. Juoda išdegusi žemė ryškiai kontrastuoja su jūros mėlyne. Liepsnos sunaikino daug vasarnamių ir nuolatinių salos gyventojų namų.
Gaisro liudininkas Andreas Tsaklidis pasakojo, kad naktį, kai miegojo su dviem šunimis, atsikėlęs atsigerti pamatė dūmus. Liepsnos buvo vos už 50 metrų nuo namų ir kilo į daugiau nei 30 metrų aukštį, o ugnis artėjo milžinišku greičiu.
Įsisiautėjus stichijai, iš Salaminos pasitraukė daugiau nei 500 žmonių. Dabar jie grįžta apžiūrėti, ką paliko gaisras: vieni randa išlikusius namus, kiti – tik jų likučius. Salos gyventojai taip pat gedi per gaisrą žuvusios senyvos poros.
Žuvusiųjų kaimynas Theodoros Kypreos teigė, kad senolis sunkiai vaikščiojo, todėl pora, jo manymu, galėjo nespėti pasitraukti iš pavojingos vietos.
Belgijoje liepsnos sunaikino retas aukštapelkes
Belgijoje tebesitęsia kova su vienu didžiausių gaisrų šalies istorijoje. Ugniagesiams šiek tiek padeda dulksna, tačiau Aukštųjų pelkynų rezervate vis dar lieka aktyvių gaisro židinių. Su liepsnomis kovoja apie 500 ugniagesių iš Belgijos, Vokietijos ir Liuksemburgo, taip pat vietos ūkininkai ir kariai.
Miškų apsaugos pareigūnas Yves Pieper nurodė, kad vientisoje teritorijoje išdegė apie 3000 hektarų: maždaug 2000 hektarų sudarė atviros teritorijos, o likusią dalį – miškas.
Rezervatas yra išskirtinis dėl itin pažeidžiamos ekosistemos, kurią sudaro durpynai, viržynai ir pušynai. Šios teritorijos buvo smarkiai išsausėjusios, nes Belgiją buvo užklupęs beveik 40 laipsnių karštis. Gamtininkai pabrėžia, kad augalijai ir gyvūnijai padaryta žala yra milžiniška.
Yves Pieper aiškino, kad iki gaisro rezervate buvo dvi aukštapelkės, nors visoje Belgijoje jų yra vos trys. Šios retos, griežtai saugomos teritorijos formavosi tūkstančius metų, tačiau abi iš jų dabar sunaikintos negrįžtamai.
Gaisras nusiaubė ir Stauerbridžą. Nedideliame miestelyje visiškai sudegė 19 namų, dar 18 buvo smarkiai apgadinti. Jungtinėje Karalystėje šiemet užfiksuotos penkios karščio bangos, todėl apie 45 milijonai britų gyvena sausros paveiktose teritorijose, o 27 milijonams žmonių taikomi vandens naudojimo ribojimai.
Didelių nuostolių patyrė ir Jungtinės Karalystės ūkininkai. Valdžia jų žalai mažinti ketina skirti apie 80 milijonų eurų.
