Iranas svarstė, kaip galėtų smogti svarbiems JAV kariniams objektams Europoje, jeigu prezidentas Donaldas Trumpas įsakytų atnaujinti ir išplėsti karinius veiksmus prieš Islamo Respubliką. Apie tokius Teherano svarstymus, remdamasis Irano režimui artimais šaltiniais, pranešė britų laikraštis „The Financial Times“ (FT).
FT teigimu, Irano pajėgos vertino galimybę atakuoti JAV karinius objektus Pietryčių Europoje ir Bulgarijoje. Sofija neseniai leido JAV degalų papildymo lėktuvams vykdyti operacijas iš Bezmero aviacijos bazės, todėl šis objektas galėjo tapti strategiškai svarbesnis Vašingtonui.
Kitu galimu taikiniu buvo laikomas Kipras, laikraščiui nurodė su Teherane vykusiomis diskusijomis susipažinęs šaltinis. Saloje yra Jungtinės Karalystės karinių objektų, o į vieną jų anksčiau šiais metais jau buvo paleistas dronas.
Irano strategai taip pat analizavo galimybes sutrikdyti per Hormuzo sąsiaurį nutiestų povandeninių šviesolaidinių kabelių veikimą. Jų pažeidimas galėtų paveikti ypatingos svarbos ryšių infrastruktūrą, einančią per vieną svarbiausių pasaulio vandens kelių.
Informacija apie šiuos galimus scenarijus pasirodė Teheranui svarstant, kaip padidinti konflikto kainą Vašingtonui, jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų jį eskaluoti. FT šaltiniai pabrėžė, kad Irano atsakomųjų veiksmų mastas ir pobūdis priklausytų nuo JAV veiksmų.
Vienas šaltinis laikraščiui sakė, kad Teheranas rengia galimus konflikto išplėtimo scenarijus tuo atveju, jei D. Trumpas įvykdytų grasinimus smogti Irano infrastruktūrai, atsakydamas į išpuolius prieš laivybą Hormuzo sąsiauryje. Kitas šaltinis teigė, kad naujo didelio masto JAV puolimo atveju Iranas galėtų išplėsti atsakomąsias operacijas už Artimųjų Rytų ribų.
Iranas perspėjo Persijos įlankos valstybes
Trečiadienį Irano ginkluotosios pajėgos paragino Persijos įlankos šalis neteikti pagalbos JAV kariuomenei. Teheranas pareiškė, kad tokia parama būtų prilyginta dalyvavimui amerikiečių karinėse operacijose.
Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Ali Abdollahį citavusi naujienų agentūra „Mehr“ pranešė, kad bet kokia agresore laikomai JAV kariuomenei suteikta pagalba ar sudarytos sąlygos būtų vertinamos kaip dalyvavimas jos karinėje operacijoje.
Karas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Islamo Respubliką. Teheranas į jas atsakė raketų ir dronų smūgiais, taip pat prieš JAV bazes visame regione.
A. Abdollahi taip pat teigė, kad didelio skaičiaus karinių orlaivių, ypač degalų papildymo lėktuvų, dislokavimas regiono bazėse vargu ar galėtų vykti be priimančiųjų šalių žinios. Jis priminė, kad su Persijos įlanka besiribojančios valstybės ne kartą pareiškė neleisiančios Jungtinėms Valstijoms naudotis jų teritorijomis veiksmams prieš Iraną, ir perspėjo, kad Teheranas situaciją esą gerai supranta.
Šis įspėjimas paskelbtas tuo metu, kai į Artimuosius Rytus perdislokuojamas lėktuvnešis „USS George Washington“. Jis pakeis „USS Abraham Lincoln“, žiniasklaidai pranešus apie prastėjančias pastarojo laivo įgulos gyvenimo sąlygas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
