Kol pievos ir laukai dar žydi, o orai lepina šiluma, gamtoje galima prisirinkti vaistažolių. Jos gali būti naudingos gerinant savijautą ir palaikant organizmo veiklą.
Svarbu atminti, kad ši informacija yra tik patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Vaistažolės širdžiai
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos kasmet nusineša daugiausiai lietuvių gyvybių, todėl rūpintis širdies sveikata verta kasdien.
Žolininkė Jolanta pasakojo apie sukatžolę. Šis augalas auga ir Lietuvoje, dažniausiai nederlingose bei sausesnėse vietose. Nors sukatžolė yra graži, ją rinkti nėra paprasta dėl smulkių ir dyglių turinčių lapelių.
Sukatžolė gali raminti, mažinti nerimą, taip pat padėti reguliuoti širdies ir skrandžio veiklą. Vis dėlto nėščiosioms šio augalo reikėtų vengti.
Pasak Jolantos, sukatžolę galima maišyti su melisa ir levanda. Viena ji yra gana karti, tačiau kartu su šiais augalais galima paruošti švelnesnę arbatą. Šis derinys ypač tinka tuomet, kai širdies plakimą lemia stresas ar nerimas, nes visi trys augalai pasižymi raminančiu poveikiu.
Kitas minimas augalas – jonažolė. Lietuviams ji gerai pažįstama, o šiuo metu renkamos žydinčios jos viršūnėlės. Jolanta atkreipė dėmesį, kad net nukirpus augalo viršūnėlę, po kurio laiko jonažolė gali vėl pradėti žydėti.
Širdžiai gali būti naudojamas ir valerijonas. Jo šaknis geriausia kasti rudenį, tačiau Jolanta teigė šaknų kartais išsikasant ir vasarą – tuomet iš jų gamina tinktūrą arba susimala į miltelius.
Dar vienas svarbus augalas – gudobelė. Ji laikoma viena geriausių vaistažolių širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui. Pavasarį renkami gudobelės žiedai, o vėliau – paraudę vaisiai.
