Antradienį prie Kaliningrado, virš Lenkijos, Baltijos šalių ir Baltijos jūros, buvo pastebėta daug NATO orlaivių. Tarp jų skraidė žvalgybiniai lėktuvai, keli oro degalų papildymo tanklaiviai ir JAV naikintuvai F-35. Lenkijos gynybos analitikas Jaroslavas Volskis suskaičiavo, kad vienu metu ore galėjo būti daugiau nei 50 Aljanso orlaivių, tačiau oficialaus šio skaičiaus patvirtinimo nėra.
Vladimiras Putinas, „Bombardier ARTEMIS II“ skrydžio maršrutas (Nuotr. EPA ir Flightradar24) (tv3.lt koliažas)
Analitikė Olga Lautman išskyrė JAV oro pajėgų orlaivį „EA-37B Compass Call“. Tai palyginti naujas elektroninės kovos lėktuvas, galintis trikdyti priešininko ryšius, radarų veikimą ir navigaciją. Anot O. Lautman, tokie pajėgumai būtų itin svarbūs galimos konfrontacijos su Rusija atveju.
NATO aviacijos suaktyvėjimas prie Kaliningrado fiksuojamas tuo metu, kai jau kelias savaites JAV ir Europos pareigūnai viešina perspėjimus bei žvalgybos informaciją apie galimą Rusijos bandymą išmėginti Aljanso 5-ojo straipsnio įsipareigojimus.
Rugpjūčio pradžioje JAV žvalgyba paskelbė naują galimo Rusijos puolimo prieš NATO vertinimą. „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis naujausiais pranešimais, skelbė, kad Vladimiras Putinas dar iki karo Ukrainoje pabaigos gali mėginti patikrinti Aljanso ryžtą ribotu išpuoliu prieš vieną jo narę. JAV žvalgybos vertinimu, toks scenarijus gali būti įgyvendintas per artimiausius kelerius metus.
WSJ nurodė, kad vienas pagrindinių veiksnių yra didėjantis V. Putino spaudimas Ukrainoje ir Rusijos viduje. Ukrainos dronai daro vis didesnę žalą Rusijos kariuomenei ir naftos pramonei, o Rusijos pajėgos fronte, patirdamos didelius nuostolius, nepasiekia reikšmingos pažangos.
Žvalgybos pareigūnai pabrėžia, kad labiausiai ekstremalaus scenarijaus – riboto sausumos įsiveržimo – tikimybė tebėra maža. Vis dėlto ataskaitose teigiama, kad laikui bėgant ši rizika didėja.
Rusijos karo laivai stiprina įtampą Baltijos jūroje
Įtampą regione didina ir suaktyvėję Rusijos kariuomenės veiksmai. Vokietijos leidinys „Bild“ pirmadienį pranešė, kad į Baltijos jūrą atplaukė Rusijos Šiaurės laivynui priklausanti raketinė fregata „Admirolas Kasatonovas“. Šis laivas laikomas vienu moderniausių Rusijos karo laivyne ir gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei „Cirkon“.
Fregata į Baltijos jūrą buvo perkelta praėjus vos dviem savaitėms po eskadrinio minininko „Admirolas Levčenko“ atvykimo į tuos pačius vandenis.
Laivų perkėlimai sutapo su rugpjūčio viduryje V. Putino išsakytais grasinimais Europos valstybėms, kurios imasi priemonių prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“. Rusijos prezidentas Vakarų vykdomas patikras pavadino „niekuo kitu kaip piratavimu ir plėšimais“ ir pareiškė, kad Maskva atsakys „atsakomosiomis priemonėmis“.
„Bild“ rašo, kad V. Putinas turėjo omenyje galimus Rusijos karinių laivų reidus prieš Europos prekybinius laivus. Tačiau leidinys atkreipia dėmesį, kad Kremliaus vadovas nepaminėjo skirtumo: „šešėlinio laivyno“ laivai, kitaip nei Europos prekybiniai laivai, sąmoningai apeina sankcijas ir pažeidžia tarptautinės laivybos taisykles.
Buvęs Rusijos prezidentas, dabar einantis Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, Dmitrijus Medvedevas pareiškė dar griežčiau – jo teigimu, Rusija turi teisę pulti prekybinius laivus, priklausančius Ukrainą remiančioms valstybėms.
O. Lautman teigia, kad Rusijos karinio jūrų laivyno aktyvumas neapsiriboja Baltijos jūra. Rusijos karo ir žvalgybos laivai vis dažniau pastebimi aplink Didžiąją Britaniją, taip pat Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje.
Ar NATO aktyvumas yra atsakas į Maskvos veiksmus?
Kol kas oficialiai neaišku, kokius konkrečius veiksmus NATO pajėgos treniravo per šiuos manevrus. Sąjungininkų oro pajėgų vadovybė nurodė, kad Aljansas nuolat stiprina savo gynybines galimybes, tačiau dėl operatyvinio saugumo reikalavimų daugiau informacijos nepateikė.
Tiesioginis ryšys tarp NATO orlaivių aktyvumo, naujausių JAV žvalgybos vertinimų ir Rusijos karo laivų perkėlimo į Baltijos jūrą kol kas nenustatytas. Šiuos įvykius pirmiausia sieja tai, kad jie vyko tuo pačiu metu, augant įtampai regione.
O. Lautman apibendrina, kad kol kas neaišku, ar NATO operacija buvo įprastinė, ar turėjo platesnę reikšmę. Taip pat nėra žinoma, ką planuoja Maskva ir kokią informaciją yra gavusios Vakarų žvalgybos tarnybos. Vis dėlto, analitikės vertinimu, NATO rengiasi galimybei, kad Rusija gali žengti dar toliau, o naujas jos puolimas nebūtinai liks nepastebėtas.
