Vaikai kasdien aktyviai tyrinėja aplinką: žaidžia smėlio dėžėse, pievose ir paplūdimiuose, bendrauja su bendraamžiais bei glosto gyvūnus. Tačiau kartu jie gali susidurti ir su nematomais sveikatos pavojais – parazitinėmis infekcijomis. Jomis galima užsikrėsti net laikantis įprastų higienos taisyklių.
Kai kurios infekcijos ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Todėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai primena apie vaikams privalomus profilaktinius tyrimus dėl žarnyno parazitų, kai jie pradeda lankyti ugdymo įstaigą arba pereina į kitą. Apie tai skelbiama NVSPL pranešime.
Patikros reikalingos prieš pradedant lankyti įstaigą
Profilaktiniai tyrimai leidžia infekciją nustatyti anksčiau, prireikus laiku pradėti gydymą ir sumažinti parazitų plitimo riziką.
NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio l. e. p. vedėja Daiva Veitienė nurodo, kad vaikų sveikatos tikrinimo metu prieš pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, taip pat pereinant į kitą tokią įstaigą, privalomi nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai.
Į gydytojus verta kreiptis, jei vaikui skauda pilvą ar galvą, pakinta tuštinimasis, atsiranda neaiškios kilmės alergijų, miegas tampa neramus, niežti išangę. Dėmesį į šiuos požymius reikėtų atkreipti ir po kelionių į šiltuosius kraštus. Išmatose nustačius parazitų kiaušinėlių ar cistų, dažniausiai skiriamas priešparazitinis gydymas.
Spalinės pernai sudarė 88,5 proc. vaikų susirgimų
Lietuvoje dažniausiai aptinkamos spalinės ir askaridės, taip pat pasitaiko žarnyno patogeninių pirmuonių. Po kelionių iš šiltųjų kraštų gali būti parvežama ir Lietuvoje neaptinkamų parazitų.
Spalinės (lot. Enterobius vermicularis) yra labiausiai šalyje paplitę žarnyno parazitai. Jų sukeliama liga vadinama enterobioze. 2024 m. vaikai iki 14 metų sudarė beveik 87 proc. visų užregistruotų enterobiozės atvejų, o 2025 m. ši dalis siekė 88,5 procento.
Spalinės – maži, ploni, balkšvi, maždaug 1 cm ilgio helmintai. Dažniausiai naktį iš žmogaus tiesiosios žarnos išropojusi patelė išskiria apie 10–16 tūkstančių kiaušinėlių. Per kelias valandas jie ant žmogaus kūno subręsta ir tampa užkrečiami.
Nuo kiaušinėlio patekimo į burną iki suaugusios spalinių patelės, galinčios išskirti kiaušinėlius, praeina maždaug 5 savaitės. Aplinkoje – bute, vaikų ugdymo įstaigoje ar kitur – kiaušinėliai, esant palankioms sąlygoms, gali išlikti gyvybingi 3–4 savaites. Todėl užsikrėsti galima ne tik nuo savęs, bet ir nuo užterštų paviršių bei aplinkos.
Spalines gali išduoti padažnėjęs tuštinimasis, pilvo skausmai ir pykinimas, tačiau būdingiausias požymis – įkyrus išangės, lytinių organų srities ir tarpvietės niežėjimas. Jį sukelia tiek mechaniškai šliaužiodamos kirmėlės, tiek lipni baltyminė ar želatininė medžiaga, kuria padengti kiaušinėliai ir kuri juos priklijuoja prie odos.
Askaridės dažniausiai paveikia 2–10 metų vaikus
Askaridės (lot. Ascaris lumbricoides) yra antras pagal paplitimą helmintas Lietuvoje. 2024 m. vaikai sudarė 73 proc. visų askaridozės atvejų, o 2025 m. – 76,2 procento. Dažniausiai šia liga serga 2–10 metų vaikai, kurių higienos įgūdžiai dar nėra visiškai susiformavę.
Askaridės yra dideli, skirtalyčiai helmintai: patinėliai užauga iki 15–30 cm, patelės – nuo 20 iki beveik 50 cm. Viena patelė per parą gali išskirti apie 200 000 kiaušinėlių. Su išmatomis jie patenka į aplinką, o iki užkrečiamos stadijos subręsta dirvožemyje arba vandenyje.
Esant tinkamai dirvožemio drėgmei ir temperatūrai, kiaušinėliai subręsta per 1–1,5 mėnesio. Dirvožemyje ir vandenyje jie užkrečiami gali išlikti daugelį metų.
Užsikrečiama valgant nepakankamai nuplautas daržoves, vaisius ir uogas, vartojant užterštus prieskonius, nenusiplovus rankų po darbų sode ar gėlyne. Rizika kyla ir geriant vandenį iš atvirų šaltinių – ežerų, upių ar kitų telkinių. Nuo žmogaus žmogui askaridės neperduodamos.
Viena ar dvi askaridės žarnyne gali nesukelti išskirtinių simptomų. Tačiau jų esant daugiau, ypač ligos pradžioje, kai lervos migruoja kraujotaka ir per organus, gali prasidėti alerginės reakcijos. Rentgeno tyrimo metu plaučiuose gali būti matomi židiniai, žmogų gali varginti astmos priepuoliai, pabrinkti lūpos ir pakilti temperatūra.
Šiuo laikotarpiu išmatose kiaušinėlių dar gali nebūti, nes parazitai nėra subrendę. Maždaug po 2–2,5 mėnesio nuo kiaušinėlio patekimo į organizmą askaridės išsivysto ir subręsta lytiškai, todėl jų kiaušinėlių jau galima aptikti išmatose. Jei žarnyne yra tik askaridės patinėlis, kiaušinėlių tyrimas jų neparodys.
Žarnyne gyvenančios askaridės ir jų išskiriamos medžiagos gali sukelti pilvo skausmą, apetito stoką, galvos svaigimą ir avitaminozę. Vaikai kartais griežia dantimis miegodami, tampa dirglūs. Askaridės taip pat slopina imunitetą, todėl organizmas tampa imlesnis kitoms infekcijoms.
Patogeniniai pirmuonys dažniau siejami su kelionėmis
Lietuvoje registruojama ir parazitinių pirmuonių sukeltų ligų. Tai vienaląsčiai mikroskopiniai organizmai, galintys judėti, virškinti ir pašalinti medžiagų apykaitos produktus. Žmonėms ligas sukelia, be kita ko, histolizinė ameba (lot. Entamoeba histolytica) ir liambija (lot. Giardia lamblia).
2024 m. vaikai sudarė 46 proc. visų užregistruotų amebiazės atvejų, o 2025 m. – 34 procentus. Pavojingiausia laikoma Entamoeba histolytica, kuria užsikrečiama prarijus cistą – į kapsulę įsikapsuliavusį parazitą.
Parazitui storajame žarnyne nusimetus apvalkalą, gali prasidėti viduriavimas su gleivėmis ir krauju, nes pažeidžiama žarnos gleivinė ir susidaro kraujuojančios opos. Taip pat vargina pilvo skausmas ir skausmingas tuštinimasis. Kraujo srove histolizinė ameba gali patekti į įvairius audinius ir organus, įskaitant kepenis bei smegenis, kur gali susidaryti pūliniai. Dalis užsikrėtusių žmonių nesuserga, tačiau tampa cistų nešiotojais ir platintojais, o tai kelia pavojų aplinkiniams.
Pirmuoniais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautas arba prastai nuplautas daržoves, uogas, žalumynus ir vaisius, taip pat geriant nevirintą vandenį iš atvirų šaltinių.
Kadangi Lietuvoje vietinių susirgimų registruojama nedaug, į simptomus ypač svarbu atkreipti dėmesį grįžus iš Pietryčių Azijos – Filipinų, Malaizijos, Tailando, Vietnamo ir kitų šalių – ar Pietų Amerikos valstybių, tokių kaip Kolumbija, Argentina, Bolivija, Venesuela, taip pat kitų šiltųjų kraštų.
Keliaujant šiose šalyse rekomenduojama gerti tik virintą vandenį, pramoniniu būdu pagamintus vaisinius gėrimus arba vandenį iš butelių. Reikėtų vengti lauko prekyvietėse spaustų vaisių sulčių ir šaltų gėrimų, kurie gali būti pagaminti iš termiškai neapdoroto vandens. Dantis valyti ir burną skalauti patariama tik virintu bei atvėsintu vandeniu arba vandeniu iš pramoniniu būdu pagamintų ir užsandarintų butelių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
