Vieni tėvai vaikų vasarą suplanuoja iki smulkmenų – renkasi stovyklas, keliones, būrelius ir įvairias pramogas. Kiti dalį atostogų patiki seneliams. Nors savaitė kaime, laikas prie ežero, uogų skynimas ar kasdienis buvimas kartu gali atrodyti ne taip įspūdingai kaip profesionaliai sudaryta stovyklos programa, psichologė teigia, kad toks laikas vaikui gali suteikti to, ko neįmanoma suplanuoti.
Lėtesnis gyvenimo tempas, senelių dėmesys, dalyvavimas buities darbuose ir net nuobodulys padeda vaikui pailsėti, ugdo jo savarankiškumą, o svarbiausia – stiprina ryšį, kuriam intensyvioje kasdienybėje ne visuomet pakanka laiko.
VDU licėjaus „Sokratus“ vadovė Vitalija Latožaitė pabrėžia, kad senelių ir tėvų vaidmenys vaiko gyvenime skiriasi. Su tėvais dažniausiai siejasi aiški struktūra – mokykla, darželis ir dienos ritmas, o su seneliais užsimezga kitoks santykis, kitokia meilės ir patirties forma. Anot jos, vaikui tai labai svarbu.
Kasdienybė pas senelius – tarsi gyvenimo pamokos
Psichologės teigimu, vasara pas senelius gali tapti savotiška „gyvenimo stovykla“. Vaikas mokosi ne pagal iš anksto parengtą programą, o įsitraukdamas į įprastus darbus: gamindamas maistą, prižiūrėdamas augalus ar gyvūnus ir padėdamas namuose.
Nuobodulys taip pat turi paskirtį
A. Diržytė sako, kad vaikui nebūtina nuo ryto iki vakaro turėti suplanuotų užsiėmimų. Nors aiški dienos struktūra gali būti naudinga, tarp intensyvių veiklų reikalingos pertraukos, leidžiančios nervų sistemai atsigauti. Kai suaugusieji nepasako, kuo užsiimti, vaikas pats turi rasti veiklą.
Pasak psichologės, tyrimai rodo, kad laikas, kai vaikas pats sprendžia, ką veikti, stiprina savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą ir gebėjimą organizuoti savo elgesį. Laisvas žaidimas taip pat siejamas su geresne savireguliacija, todėl iš pirmo žvilgsnio paprastas „nieko neveikimas“ gali reikšti aktyvius procesus vaiko smegenyse.
Trumpalaikio nuobodulio nereikėtų iš karto užpildyti telefonu, televizoriumi ar suaugusiųjų pasiūlyta veikla. Jis gali paskatinti vaiką pačiam ieškoti, kas jį domina. Vis dėlto ilgai trunkantis nuobodulys nėra savaime geras dalykas – jis gali būti susijęs su prastesne savijauta.
Geriausia vasara nebūtinai pati aktyviausia
V. Latožaitė pastebi, kad rudenį vaikai noriai pasakoja apie vasaros patirtis: kur lankėsi, su kuo leido laiką ir ką pamatė. Tačiau atostogų kokybę lemia ne vien kelionių, stovyklų ar pramogų skaičius – svarbu, ar vaikas turėjo galimybę tinkamai pailsėti.
Ji pabrėžia, kad visos šeimos ir vaikai skirtingi, todėl nėra vieno atsakymo, kokios atostogos tinkamiausios. Vis dėlto kartais grįžus į mokyklą aiškiai matyti, kad vaikui poilsio reikėjo daugiau. Gebėjimas ilsėtis, ugdomas nuo mažens, gali būti naudingas ir suaugus.
Norint, kad vaikas atsigautų, nebūtina kiekvieną dieną užpildyti veiklomis. Vertingas gali būti ir paprastas laikas kartu, kai nereikia skubėti ar stengtis patirti kuo daugiau.
Važiavimas dviračiais, pasivaikščiojimas miške, buvimas gamtoje, prie ežero ar jūros – visa tai gali būti prasminga. Tačiau, V. Latožaitės teigimu, svarbiausia ne veiklų gausa, o tikras buvimas kartu su vaiku.
Mokytoja: vaikams kartais pakanka pievos
Pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Lina Gruzdzevičienė teigia, kad vasara pas senelius gali būti ypač naudinga, nes vaikas ten dažnai randa tai, ko trūksta šiuolaikiniame gyvenime: mažiau ekranų ir išorinių stimulų, daugiau gamtos, laisvės bei suaugusiojo dėmesio.
Anot jos, vaikams sveika dalį vasaros praleisti kitokioje aplinkoje, atsitraukti nuo skaitmeninio pasaulio ir turėti mažiau pramogų bei žaidimų. Seneliai dažnai gali skirti vaikams laiko, dėmesio ir meilės, o toks dėmesys gali būti vertingesnis už brangiausias pramogas.
Organizuodama vasaros stovyklas mokytoja pastebėjo, kad net įspūdingiausia suaugusiųjų sukurta programa vaikams ne visada reikalinga. Kai suteikiama erdvės ir laisvės, jie patys pradeda kurti žaidimus, imasi bendrų sumanymų ir mokosi bendradarbiauti.
L. Gruzdzevičienė sako, kad jos stovyklos esmė – pieva. Vaikams nereikia daugybės stimulų, batutų ar kitų pramogų: jiems pakanka būti kartu, bendrauti, kurti žaidimus, sugalvoti projektus ir juos įgyvendinti – kalti, pjauti ar statyti namelį medyje. Mokytojos teigimu, vaikų pačių sukurti sumanymai dažnai pranoksta bet kokį suaugusiojo parengtą žaidimą, jei tik jiems suteikiama laisvės.
Ar pramogų gausa netampa vaiko darbotvarke?
Mokytoja atkreipia dėmesį, kad vaiko diena neretai suplanuojama panašiai kaip suaugusiojo darbo kalendorius. Po pamokų seka būreliai, o vasarą tokį patį ritmą gali tęsti stovyklos ir įvairios pramogos.
Kai vaikas nuolat keliauja iš vienos suplanuotos veiklos į kitą, pramogos gali virsti prievole ir rutina. Vaikams, nepratusiems patiems spręsti, kuo užsiimti, pirmosios laisvo laiko dienos gali būti chaotiškos. Tačiau ilgainiui jie supranta galintys patys rinktis.
Panašus krūvis gali susidaryti ir vasarą važiuojant iš vienos stovyklos į kitą. Kiekvieną kartą vaikui reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos, žmonių ir taisyklių, todėl net pramogos gali varginti.
L. Gruzdzevičienė pasakoja susidūrusi su vaiku, kuris tą vasarą vyko jau į ketvirtą stovyklą. Jos vertinimu, tai didelis krūvis. Tuo metu vaikas, galintis šeimoje atsipalaiduoti, patirti skirtingas emocijas ir jaustis saugus, būna ramesnis. Todėl diena žvejojant, grybaujant ar skinant braškes kartais suteikia daugiau poilsio nei dar viena iš anksto suplanuota savaitė.
Rugsėjį paaiškėja, ar atostogos buvo poilsis
Per daug intensyvi vasara gali lemti, kad rugsėjį vaikas į mokyklą grįš ne kupinas jėgų, o pavargęs. Vien emocinė būsena neleidžia tiksliai įvertinti atostogų, tačiau tam tikri požymiai gali parodyti, ar poilsio pakako.
A. Diržytė nurodo, kad gerai pailsėjęs vaikas paprastai turi daugiau spontaniškos energijos, domisi aplinka, yra smalsus, nori bendrauti, žaisti ir imtis veiklos, taip pat lengviau išgyvena nedidelius nusivylimus. Apie poilsio trūkumą gali signalizuoti irzlumas, mieguistumas, nenoras ką nors veikti ar sunkus kėlimasis net pakankamai išmiegojus. Jei rugsėjį vaikui vėl įdomūs draugai, mokytojai ir nauji dalykai, tai gali būti ženklas, kad vasarą jis pailsėjo.
Vis dėlto viešnagės pas senelius nereikėtų paversti privaloma pareiga. Jei vaikas nenori likti be tėvų, pirmiausia svarbu išsiaiškinti priežastį, o prireikus viešnagės laiką ilginti palaipsniui. Esminė sąlyga – kad pas senelius vaikas jaustųsi saugus ir gerai.
A. Diržytės teigimu, „įspūdinga“ vasara nebūtinai reiškia keliones ir stovyklas. Tokia gali būti ir vasara kaime, praleista su seneliais, jei šalia yra saugūs žmonės, vaikas gali pats rinktis veiklą, gyventi lėčiau, stebėti aplinką ir bendrauti. Keliones, stovyklas bei pramogas galima patirti įvairiame amžiuje, o laikas su seneliais gali būti ypatinga vaikystės patirtis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
