Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmosiose kontrolinėse rungtynėse po pratęsimo 108:110 pralaimėjo Estijos komandai.
Šis mačas ypatingas buvo Donatui Motiejūnui – rinktinės marškinėlius jis paskutinį kartą vilkėjo 2024 metų olimpinėje atrankoje Puerto Rike. Aukštaūgis pripažino, kad pats jau buvo nusiteikęs nebegrįžti į nacionalinę komandą, tačiau išliko pasirengęs, jei tokia galimybė atsirastų.
Tiesa, susitikime D. Motiejūnas aikštėje praleido tik dvi minutes. Po kelių nesėkmingų epizodų jis daugiau nebuvo išleistas į žaidimą.
Po rungtynių krepšininkas kalbėjo apie savo sugrįžimą, rinktinės situaciją, komandos draugus ir naujo klubo paieškas.
Pasak D. Motiejūno, pralaimėjimas kontroliniame mače gali būti naudingesnis už lengvą pergalę dideliu skirtumu. Jo teigimu, komanda turi žaisti energingiau, labiau norėti pergalės ir dar turi laiko ištaisyti klaidas. Artimiausiu metu rinktinė analizuos rungtynių vaizdo įrašą ir tęs darbą.
Krepšininkas neslėpė, kad po kelių mėnesių be rungtynių trūksta žaidybinio pojūčio. Treniruotės, anot jo, negali visiškai pakeisti rungtynių – ritmas sugrįžta tik žaidžiant. Vis dėlto Motiejūnas pabrėžė, kad pralaimėjimas nėra priežastis ieškoti pasiteisinimų: komanda atvyko laimėti, tačiau ne kiekvienas pasiruošimo mačas baigiasi pergale.
Teigiamų dalykų jis taip pat įžvelgė. Kai kuriais momentais kamuolys buvo gerai judinamas, žaidėjai stengėsi ir kovojo. Būtent energiją bei pastangas aukštaūgis išskyrė kaip pagrindą, ant kurio reikia toliau statyti rinktinės žaidimą.
Motiejūnas teigė, kad galimybė atstovauti Lietuvai jam yra didžiausia garbė. Jis norėtų savo pavyzdžiu padaryti įtaką jaunesniems žaidėjams ir parodyti, kiek disciplinos, pasiaukojimo bei širdies reikia norint žaisti aukščiausiu lygiu.
Krepšininkas prisiminė, kad anksčiau logiškai vertino situaciją ir manė, jog rinktinėje daugiau nežais. Tačiau jo antroji pusė ragino išlikti pasiruošusiam, nes gyvenime visko nutinka. D. Motiejūnas juokavo, kad moterys turi šeštąjį jausmą – vasaros pradžioje ji ir buvo numaniusi tokį jo sugrįžimą.
Kalbėdamas apie rinktinėje nesančius maždaug 20 potencialių žaidėjų, aukštaūgis sakė nesigilinantis į tai, ko negali kontroliuoti. Jei yra kviečiamas, jis atvyksta, o jei kvietimo nėra – nevažiuoja. Jo pareiga, pasak krepšininko, yra būti pasirengusiam, o ne spręsti, kuriuos žaidėjus kviesti. Dėl sudėties pykti ar save apsunkinti, jo manymu, nėra prasmės, nes atstovauti rinktinei ir kovoti dėl vietos joje yra didelė garbė.
Motiejūnas taip pat pasidžiaugė vienu iš rinktinės debiutantų. Jo vertinimu, tai puikus pavyzdys, kaip ilgai dirbęs žmogus, patyręs traumų ir sulaukęs progos, gali įrodyti esantis vertas tokio šanso bei aukščiausio lygio. Kaip vyresniam žaidėjui, jam tai esąs didelis džiaugsmas, o debiutantas rinktinės kontekste tikrai neiškrenta ir gali rungtyniauti aukštu lygiu.
D. Motiejūnas yra vienas iš trijų rinktinės krepšininkų, šiuo metu neturinčių klubo sutarties. Jis teigė, kad kartu su agentu Virginijumi Mikalausku svarsto įvairius variantus ir ieško geriausio sprendimo. Žaidimas rinktinėje jam padeda sugrįžti į formą bei atgauti ritmą, nors po ilgesnės pertraukos tai padaryti sunkiau, ypač vyresniame amžiuje.
Krepšininkas sakė darantis viską, kas nuo jo priklauso, o agentas savo ruožtu dirba savo darbą. Jis prisiminė amžinąjį atilsį Kobe Bryantui priskiriamą mintį, kad visi norime karjerą baigti sulaukdami ovacijų, nors realybė neretai būna kitokia – paskutinio skambučio gali tekti laukti sėdint ant sofos.
Apie ateitį Motiejūnas teigė turintis įvairių minčių, tačiau nepanikuojantis. Praėjusį sezoną gavęs galimybę žaisti jis rungtyniavo gerai, o sėkmingai pasirodė ir jo komanda. Vis dėlto sezono pabaiga susiklostė taip, kaip susiklostė. Krepšininkas norėtų rungtyniauti aukščiausiame lygyje, tačiau pripažino, kad gyvenimas gali pakoreguoti net ir geriausius planus.
