Lietuvoje kilus pedofilijos skandalui, visuomenėje vėl diskutuojama, ar už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus skiriamos bausmės nėra per švelnios. Kriminologas Gintautas Sakalauskas paaiškino, kaip už tokius nusikaltimus baudžiama Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse bei kokių pasekmių gali turėti besąlygiškai griežtesnės priemonės.
Viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų už seksualinius nusikaltimus nuteistus asmenis kalinti iki pat bausmės pabaigos.
Aukoms būtina ne tik teisingumo sistema
G. Sakalauskas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad laisvės atėmimas laikomas griežčiausia bausme už nusikaltimą. Jo teigimu, Lietuvoje ir kitose ES valstybėse bausmės už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus yra panašios, tačiau jų taikymo praktika skiriasi.
Kriminologas pažymėjo, kad Lietuvoje baudžiamoji sistema yra labiau represinė, o praktikoje bausmės dažnai taikomos griežčiau nei daugelyje kitų šalių.
Pasipiktinimą visuomenėje sukėlė ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui nuteistiems asmenims taikyti lygtinį paleidimą, prieštarauja konstituciniam valstybės principui.
Reaguodamas į tai, Seimo narys Vytautas Sinica pasiūlė savanorišką cheminę kastraciją įteisinti kaip vieną iš lygtinio paleidimo sąlygų asmenims, nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.
Griežtesnis draudimas turėjo netikėtą padarinį
G. Sakalausko teigimu, Europos Sąjungoje nėra valstybių, kuriose lygtinis paleidimas būtų apskritai uždraustas seksualinį smurtą prieš vaikus vykdžiusiems asmenims.
Lietuvoje toks draudimas buvo įtvirtintas 2013 metais Petro Gražulio iniciatyva, po Garliavos istorijos. Kriminologas mano, kad šis sprendimas buvo žalingas, nes nuteistieji prarado motyvaciją keisti savo elgesį ir dalyvauti specialiose programose.
Jo aiškinimu, kaliniai neretai galvodavo, kad dalyvauti programose nėra prasmės, nes vis tiek negalės būti paleisti lygtinai. O galimybė anksčiau išeiti į laisvę daugeliui nuteistųjų yra svarbi paskata stengtis ir įsitraukti į elgesio keitimo programas.
Lygtinis paleidimas, pasak kriminologo, nėra malonė ar atleidimas nuo bausmės. Tai būdas palaipsniui grįžti į visuomenę. Tyrimai rodo, kad lygtinai paleisti asmenys nusikalsta rečiau nei tie, kurie iš kalėjimo išeina tik visiškai atlikę bausmę.
Vis dėlto seksualinių nusikaltimų prieš vaikus atvejais paleidimas tik pasibaigus visam kalinimo laikotarpiui gali būti pavojingas. Jei kalbama apie pedofilinį potraukį, G. Sakalauskas pabrėžė probacijos svarbą tam tikrą laiką po išėjimo į laisvę.
Nusikaltimų prieš vaikus spektras – platus
Kriminologas atkreipė dėmesį, kad seksualinė prievarta apima skirtingo pobūdžio nusikaltimus. Sunkiausia jos forma laikomas nepilnamečio ar mažamečio išžaginimas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, kai nukentėjusysis yra nepilnametis, už tai gali grėsti 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o kai auka – mažametis, numatyta 15 metų bausmė.
G. Sakalausko teigimu, Lietuvoje kasmet registruojama kelios dešimtys tokių nusikaltimų. Tačiau dažniausiai pasitaikantis seksualinio pobūdžio nusikaltimas prieš vaikus yra tvirkinimas, kuris nėra susijęs su lytiniais santykiais.
Tvirkinimu gali būti laikomas intymių kūno vietų lietimas ar pornografijos rodymas. Dar viena seksualinės prievartos forma – lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.
Už šiuos nusikaltimus numatytos mažesnės bausmės. Nepilnamečio tvirkinimas gali būti baudžiamas iki 5 metų laisvės atėmimo, o už vaikų pornografijos turėjimą gali grėsti iki 4 metų kalėjimo.
Tačiau teismas ne visada skiria maksimalią įstatyme numatytą bausmę. Sprendžiant atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kaltinamojo prisipažinimą, gailėjimąsi, žalos atlyginimą, nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio santykius bei nusikaltimo intensyvumą.
Teismams perduotos dvi bylos
Teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigai kaltinami seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius.
Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas 34 nusikalstamais epizodais. Įtarimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Byloje yra 11 nukentėjusiųjų. Tuo metu, kai buvo įvykdyti nusikaltimai, jiems buvo nuo 12 iki 18 metų. Prokuratūra nurodo, kad nusikaltimai galėjo būti vykdomi nuo 2002 metų iki 2025-ųjų.
Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių T. Švedavičius.
Byla susijusi su kitu teismui perduotu procesu, apie kurį paskelbta šių metų birželio pabaigoje. Jame kitas Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
