Nors metinė infliacija Lietuvoje liepą siekė 5,4 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus sumažėjo 0,4 proc. Tai užfiksavo Valstybės duomenų agentūra. „Maxima LT“ valdomame 237 parduotuvių tinkle maistas ir nealkoholiniai gėrimai liepą vidutiniškai buvo 2,9 proc. pigesni nei tuo pačiu metu pernai.
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas teigia, kad būtent parduotuvėse mažėjančios maisto kainos šiuo metu labiausiai slopina infliaciją Lietuvoje. Jo vertinimu, pirkėjams palankūs pokyčiai vyksta nepaisant nepalankių aplinkybių: brangsta energetiniai ištekliai ir kitos žaliavos, didėja gamybos savikaina bei logistikos kaštai, o padėties negerina ir geopolitinė situacija.
Apie augančias gamybos išlaidas liudija ir gamintojų kainų indeksas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepą vidaus rinkoje parduota maisto ir kitų apdirbamosios pramonės sričių produkcija, neįskaičiuojant naftos produktų, vidutiniškai kainavo 5,3 proc. daugiau nei prieš metus.
M. Tilmantas sako, kad įtampa gamybos ir tiekimo grandinėse neslūgsta. Be to, ekonomistai yra nurodę, jog energetinių išteklių kainų pokyčiai į maisto kainas paprastai persikelia tik po kelių mėnesių. Todėl, jo teigimu, ilgalaikes prognozes skelbti būtų neatsakinga, tačiau artimiausiu metu svarbiausių maisto produktų krepšelis „Maximos“ parduotuvėse neturėtų brangti.
Šį įsipareigojimą bendrovė sieja ir su liepos pabaigoje dar kartą sumažintomis atrinktų būtiniausių šviežio maisto produktų įprastomis kainomis.
Prieš dvi savaites prekybos tinklas atpigino pieną, sviestą, grietinę, fermentinį sūrį, fasuotą duoną, dešras, dešreles, taip pat šviežią sveriamą ir fasuotą kiaulieną. Šių prekių įprastos kainos dabar prilygsta akcijinėms. Pasak M. Tilmanto, taip toliau įgyvendinama pavasarį paskelbta mažų kainų strategija – tuomet bendrovė sumažino daugiau nei 9000 skirtingų maisto produktų įprastas kainas.
Naujausias kainų mažinimas apėmė daugiau nei 500 būtiniausių šviežio maisto prekių. Kasdien jas perka daugiau nei pusė iš daugiau kaip 400 tūkst. lietuviško prekybos tinklo parduotuvėse apsilankančių pirkėjų.
M. Tilmanto teigimu, tokio masto kainų pokyčiams reikia laiko – juos lėmė bendrovės investicijos, ilgalaikis darbas ir derybos su gamintojais bei tiekėjais. Jis taip pat pažymi, kad „Maximos“ inicijuoti sprendimai prisideda prie bendro maisto produktų kainų mažėjimo Lietuvoje, kuris matomas tiek oficialioje statistikoje, tiek kainų stebėsenos įmonių apžvalgose.
Nepriklausomas kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“ skelbia, kad liepą pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse buvo 4,5 proc. pigesnis nei pernai liepą.
Vis dėlto pasaulinė tendencija kitokia. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija nurodė, kad liepą FAO pasaulinis maisto kainų indeksas pakilo iki 131,1 punkto – aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
