Kitąmet pensininkai turėtų sulaukti didesnių išmokų. Valdžia planuoja tam panaudoti „Sodros“ biudžete susidariusį perviršį, todėl pensijos galėtų būti didinamos ir daugiau nei 10 proc.
Ar pensijų didinimas susijęs su rinkimais?
Kritikai teigia, kad „Sodros“ perteklius nėra tvarus pagrindas pensijoms kelti, o dabartinės valdžios sprendimas gali būti susijęs su pasirengimu rinkimams. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne sprendimo laikas, o tai, ar jis pagrįstas duomenimis ir įgyvendinamas atsakingai.
B. Gruževskis teigė, kad jam nesvarbu, ar pensijos didinamos prieš rinkimus, ar po jų. Jo vertinimu, pirmiausia būtina parengti duomenų bazę ir atlikti namų darbus, reikalingus rimtam indeksavimui.
Ekspertas kritikavo vienodą pensijų indeksavimą pagal nustatytą formulę. Pasak jo, toks metodas yra pasenęs ir labiau būdingas XX amžiaus pabaigai. XXI amžiuje, kai dalis Lietuvos gyventojų ateityje gali skristi į Marsą, pinigų didinimas „pagal liniuotę“ esą tik gilina skurdą ir silpniausių visuomenės grupių atsilikimą.
R. Lazutka atkreipė dėmesį į dažnai minimą poreikį kurti rezervus 10 ar 20 metų į priekį. Jo klausimu, kodėl tokie rezervai turėtų būti kaupiami pensininkų sąskaita, kai pripažįstama, kad nemažai jų jau dabar gyvena skurdžiai.
Jo teigimu, rezervai galėtų būti kaupiami ir kitoms sritims, nes ateityje reikės finansuoti policiją, kariuomenę, kelius bei visą infrastruktūrą. Šios sritys išlaikomos iš valstybės biudžeto, į kurį žmonės taip pat moka mokesčius, o ne tik į „Sodrą“.
R. Lazutka mano, kad sprendimas nekaupti rezervų kitose srityse gali tapti argumentu riboti paramą pensininkams vien todėl, kad jie yra silpnesnė visuomenės grupė.
Jis taip pat nesutinka su siūlymu mažas pensijas didinti labiau, o dideles – mažinti arba kelti mažiau, kad jos susilygintų. Anot jo, toks modelis būtų neteisingas, nes žmonės visą gyvenimą į „Sodrą“ mokėjo skirtingas sumas.
Vieni dirbo už mažesnį atlyginimą, kiti už didesnį, todėl tikisi, kad tai atsispindės jų pensijose. Be to, skirtumai tarp pensijų jau nėra tokie dideli, o ilgai kvalifikuotą darbą dirbę žmonės skundžiasi gaunantys nedaug daugiau už tuos, kurie dirbo mažiau.
R. Lazutkos vertinimu, pagrindinė nelygybė yra ne tarp pačių pensininkų, o tarp pensinio amžiaus žmonių ir dirbančios kartos. Jis priminė, kad Lietuvos pensininkų pajamų mediana sudaro 60 proc. darbingo amžiaus gyventojų pajamų. Europos Sąjungos vidurkis siekia 90 proc.
Tai reiškia, kad ES pensininkų pajamos nuo darbingo amžiaus žmonių pajamų vidutiniškai skiriasi 10 proc., o Lietuvoje skirtumas siekia 40 proc. Pasak R. Lazutkos, panaši situacija nėra būdinga vien turtingiausioms valstybėms – Lenkijoje pensininko vidutinės pajamos, įskaitant ne tik pensiją, sudaro 90 proc. darbingo amžiaus žmonių pajamų.
Ekspertas siūlė į situaciją pažvelgti ir kasdieniškai. Savaitgalį ar vasaros vakarą vaikštant Vilniaus gatvėmis, oro uoste ar brangesnėse parduotuvėse, pensinio amžiaus žmonių matyti nedaug. Nors Lietuvoje maždaug kas ketvirtas gyventojas yra pensinio amžiaus, realybėje jie retai gali sau leisti keliones, pramogas ar išlaidas brangesnėse parduotuvėse.
Dirbantys žmonės taip pat gyvena nevienodai, tačiau vidutiniškai jų finansinė padėtis yra geresnė. Todėl, R. Lazutkos nuomone, visuomenė turėtų daugiau prisidėti prie pensininkų finansavimo.
Lietuva pensijoms skiria 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjungos vidurkis siekia 11 proc., tiek pat skiria ir Lenkija. R. Lazutka teigė, kad tai rodo, jog Lietuva pensinio amžiaus žmonėms neatiduoda tiek, kiek įprasta kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Jo vertinimu, kai jau sukauptas metinis biudžeto perteklius ir yra rezervas, argumentai toliau riboti pensijas tampa tik „atsikalbinėjimais“. Esą taip didelė dalis pensinio amžiaus žmonių ir toliau paliekama skurde, nors būtent jie sukūrė infrastruktūrą, kultūrą ir įstatymus, kuriuos perima jaunesnė karta.
Kasmet apie 40 tūkst. žmonių išeina į pensiją, o panašus skaičius žmonių palieka darbo rinką dėl mirties. B. Gruževskis teigė, kad būsimai kartai nereikėtų baimintis dėl mažesnio darbuotojų skaičiaus. Jei į darbo rinką ateis ne 40 tūkst., o 29 tūkst. žmonių, technologijos ir dirbtinis intelektas jiems leis pagaminti daugiau prekių ir suteikti daugiau paslaugų nei dabar.
R. Lazutka klausė, kaip policininkai galėtų patys pasirūpinti savimi, jei jų atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto. Jeigu biudžetas būtų per mažas algoms didinti, pareigūnai neturėtų teisėtų galimybių pagerinti savo padėties.
B. Gruževskis atsakė, kad panaši problema paliestų mokytojus ir kitus biudžetinio sektoriaus darbuotojus, tačiau pensinio amžiaus žmonės apskritai neturi kito pajamų šaltinio. Jis pabrėžė palaikantis pensijų indeksavimą ir kryptingą vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo lygio gerinimą, tačiau ragino tai daryti racionaliai.
Jo manymu, rezervai yra reikalingi, o galimų finansavimo šaltinių yra ne vienas. Vis dėlto indeksavimas pagal vieną bendrą principą, jo vertinimu, nepadės sumažinti skurdo, su kuriuo siekiama kovoti.
R. Lazutka savo ruožtu teigė, kad prasmingiausia rezervus kaupti pačių pensininkų naudai. Žmonės, visą gyvenimą dirbę ir dėl silpnesnės sveikatos turintys mažiau laiko, turėtų turėti lėšų savo sąskaitose. Jei jų nepanaudotų, šie pinigai galėtų atitekti vaikams ir vaikaičiams.
Pasak jo, daugelyje vadinamojo civilizuoto pasaulio šalių tokia sistema laikoma įprasta. Išimtimi jis pavadino kai kurias pokomunistines valstybes, kuriose neįgalieji, pensininkai ir skurstantys žmonės nustumiami į šalį ir nuolat laukia geresnio gyvenimo.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus laidoje „Dienos pjūvis“ galima rasti kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
