Vilniaus apygardos teismas penktadienį atmetė buvusio teisėjo ir vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno ieškinį prezidentui Gitanui Nausėdai. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
E. Misiūnas prašė pripažinti, kad prezidentas nepagrįstai atsisakė jį skirti teisėju, įpareigoti tai padaryti ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Turtinę žalą jis siejo su per penkerius metus negautu teisėjo atlyginimu, o neturtinę įvertino 10 tūkst. eurų.
Eltai E. Misiūnas teigė esąs nusivylęs sprendimu ir patvirtino ketinantis jį apskųsti. Jo vertinimu, Prezidentūra nepateikė pakankamai rimtų ir konkrečių įrodymų, pagrindžiančių vadinamąjį „politinio atšalimo“ argumentą.
E. Misiūnas nesutiko su teismo pozicija, kad prezidentas galėjo pagrįstai jo negrąžinti į teisėjo pareigas dėl to, jog jis buvo ministras ir galėjo būti laikomas politiškai susijusiu. Pasak jo, Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra nurodęs, kad ministro pareigos ar noras į jas grįžti negali būti laikomi nesuderinamais su gera reputacija ar įstatyme nustatyta galimybe po politinės veiklos sugrįžti į teisėjo pareigas.
Buvęs ministras savo situaciją palygino su teisėjomis, išeinančiomis motinystės ir vaiko priežiūros atostogų. Jo teigimu, taikant tokią logiką teisėjos po dvejų metų negalėtų sugrįžti į ankstesnes pareigas.
E. Misiūnas mano, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas rodo Lietuvos teismų politinį angažuotumą. Jis priminė, kad 2021 ir 2023 metais teismai atsisakė nagrinėti jo skundus bei ieškinius, o EŽTT vėliau nustatė jo teisės į teisingą teismą pažeidimą.
Nors pergalės kitose Lietuvos teismų instancijose E. Misiūnas nesitiki, šiuos procesus jis ketina pereiti formaliai, kad vėliau galėtų dar kartą kreiptis į Strasbūrą.
EŽTT 2025 metų spalio 7 dieną byloje „Misiūnas prieš Lietuvą“ nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą ir priteisė E. Misiūnui 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Europos teismas konstatavo, kad Lietuvos teismams atsisakius priimti E. Misiūno ieškinį jam nebuvo užtikrinta veiksminga prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūra. Remdamasis šiuo sprendimu, E. Misiūnas pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, kadangi Konvencijos pažeidimas buvo nustatytas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, jis gali būti pašalintas tik atnaujinus tos bylos nagrinėjimą ir iš naujo išsprendus ieškinio priėmimo klausimą.
E. Misiūnas 2015 metais buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, tačiau 2016 metų gruodį sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. 2019–2020 metais jis dirbo krašto apsaugos viceministru.
2020 metais E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau į parlamentą išrinktas nebuvo. Tais pačiais metais jis kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydamas iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, bet prezidentas G. Nausėda prašymo netenkino.
Prezidentūra sprendimą aiškino tuo, kad asmeniui, dėl politinės veiklos nutraukusiam teisėjo karjerą ir siekiančiam į ją grįžti, turėtų būti taikomas tam tikras „politinio atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie jo skundų nepriėmė.
Po kelerių metų šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau jis teisėju paskirtas ir vėl nebuvo. Dėl šių sprendimų E. Misiūnas kreipėsi į EŽTT.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
