48-erių Philipas Mulryne‘as 2017 metais tapo kunigu, tačiau prieš tai jo gyvenimas buvo visiškai kitoks – jis profesionaliai žaidė futbolą ir buvo „Manchester United“ futbolininkas.
Futbolininko karjerą P. Mulryne‘as pradėjo „Manchester United“ akademijoje. Vienintelį kartą „Premier“ lygoje jis pasirodė 1998 metais per rungtynes su „Barnsley“, kai aikštėje žaidė kartu su Teddy Sheringhamu ir Andy Cole‘u, skelbė „DailyMail“.
Šiaurės Airijos rinktinės marškinėlius jis apsivilko 27 kartus. Karjeros metu taip pat atstovavo „Norwich“ ir „Cardiff City“ klubams, o iš profesionalaus futbolo pasitraukė 2008 metais. Po devynerių metų jis buvo įšventintas į Katalikų bažnyčios diakonus ir pasirinko kuklesnį gyvenimą. Tuo metu, kai dar žaidė futbolą, per metus jis uždirbdavo iki 500 tūkst. svarų sterlingų.
Futbolo pasaulyje jautėsi tuščias
Dar prieš pradėdamas kunigystės kelią P. Mulryne‘as pripažino pavargęs nuo futbolininko gyvenimo būdo – šlovės, pinigų ir santykių su modeliais, tarp kurių buvo Nicola Chapman. Anot jo, prabanga galiausiai nebesuteikė gyvenimui prasmės. Dabar buvęs futbolininkas pasakoja, kad ankstesnė patirtis padeda jam ir vienuolyne.
Jis gyvena vienuolyne, todėl iš esmės yra vienuolis, nors iš šalies šis gyvenimas gali atrodyti kitaip. P. Mulryne‘as įžvelgia nemažai panašumų su futbolu: vienuolyne penkiolika žmonių gyvena kaip bendruomenė ir yra priklausomi vieni nuo kitų, panašiai kaip žaidėjai komandoje.
Anot jo, „Manchester United“ išugdė discipliną, pasiaukojimą ir atsidavimą bendram tikslui. Vienuolyno vyresnįjį jis prilygina futbolo komandos treneriui.
Nors vienuolyne nėra televizorių, futbolas iš jo gyvenimo visiškai nedingo. Ten įrengtame kambaryje yra keli kompiuteriai, todėl P. Mulryne‘as žiūri maždaug trijų minučių rungtynių santraukas ir taip palaiko ryšį su futbolo pasauliu.
„Manchester United“ gretose „Premier“ lygoje jis sužaidė tik vienerias rungtynes, tačiau „Norwich“ klube tapo sirgalių numylėtiniu. Per šešerius metus ten jis aikštėje pasirodė daugiau nei 150 kartų. Vėliau karjera pradėjo blėsti – nesėkmingi etapai „Cardiff City“, „Leyton Orient“ ir „King’s Lynn Town“ klubuose paskatino jį priimti esminį sprendimą.
Būdamas 31-erių P. Mulryne‘as pradėjo kunigystės studijas, nes futbolas nebeatitiko jo gyvenimo prasmės paieškų.
Jis pasakojo, kad vidinė krizė tikriausiai prasidėjo paskutiniaisiais metais „Norwich“ klube. Išoriškai jis turėjo viską – pinigų, šlovės ir gražių merginų, tačiau viduje jautėsi tuščias. Buvusį futbolininką stebino, kad negali būti laimingas, nors turi tai, apie ką svajoja daugelis jaunų vyrų.
Atsakymų P. Mulryne‘as ieškojo grįžęs į Šiaurės Airiją. Jis savanoriavo benamių prieglaudoje, vėl pradėjo lankyti mišias ir melstis. Tuo metu, pasak jo, pajuto tikrą vidinį džiaugsmą. 2009 metais jis įstojo į Popiežiškąjį airių koledžą Romoje, kur dvejus metus studijavo filosofiją, o vėliau ketverius metus Belfaste gilino teologijos žinias.
Pasirinkimo nekeistų
P. Mulryne‘as tikina nepasigailėjęs palikęs futbolą. Pajutęs stiprų pašaukimą, jis pasirinko dvasinį kelią ir per aštuonerius metus nė karto nesuabejojo, kad sprendimas buvo teisingas.
Futbolo karjeroje netrūko ne tik sėkmių, bet ir nemalonių epizodų. 2005 metais P. Mulryne‘as buvo pašalintas iš Šiaurės Airijos rinktinės, nes kartu su Jeffu Whitely pažeidė komandos taisykles: nesilaikė komendanto valandos ir išėjo gerti.
Buvęs jo komandos draugas Peteris Crouchas savo knygoje „Kaip būti buvusiu futbolininku“ juokavo, kad galbūt ir pats prisidėjo prie P. Mulryne‘o apsisprendimo pasukti dvasiniu keliu. Jis svarstė, kad kartu praleisti linksmi mėnesiai galėjo paskatinti buvusį futbolininką suprasti, jog gyvenime reikia pokyčių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
