Elektros tiekimo sutrikimai gali smarkiai apsunkinti kasdienybę, ypač kai jie kartojasi arba trunka ilgą laiką. Dėl dingstančios ar svyruojančios įtampos gyventojai kartais nebegali naudotis įprastais buities prietaisais, net pasigaminti maisto.
Apie tokią situaciją į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Ji teigė, kad Šiaulių m. Klevų sodų 1-osios gatvės gyventojai jau ilgą laiką susiduria su nekokybišku elektros tiekimu.
Dėl įtampos svyravimų neveikia buitinė technika
Pasak Kristinos, situacija tapo sunkiai pakeliama: dėl smarkiai kritusios įtampos elektros prietaisai arba visai neįsijungia, arba veikia jiems netinkamu režimu.
„Elektros prietaisai neveikia. Dėl drastiškai nukritusios įtampos, kai normali srovė tiesiog neateina iki namų, neišeina net išsikepti maisto. Buitinė technika arba visai nesijungia, arba dirba jai kenksmingu režimu“, – pasakojo moteris.
Ji taip pat nurodė, kad lemputės nuolat mirga, o dėl pasikartojančių elektros svyravimų kyla grėsmė įrangai.
Kristinos teigimu, gyventojai ne kartą kreipėsi į ESO ir kitas atsakingas tarnybas, tačiau esą sulaukė tik formalių atsakymų arba jokios reakcijos.
„Mokame mokesčius už elektros energiją, tačiau gauname paslaugą, kuri neatitinka jokių bazinių kokybės standartų ir neužtikrina net minimalių buitinių poreikių“, – sakė ji.
ESO: šiemet skundų dėl šios vietovės negavome
ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė, kad šiais metais operatorius dėl minėtos vietovės gyventojų nusiskundimų negavo.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad ankstesniais metais sulaukus kreipimųsi šioje teritorijoje buvo atlikta nemažai tinklo stiprinimo ir modernizavimo darbų.
R. Juodkienės teigimu, nuo 2021 m. įgyvendinti keli investiciniai projektai: pakeistas kabelis, rekonstruota transformatorinė, dalis oro linijos pakeista kabeline, pakeistas galios transformatorius, taip pat rekonstruotos 0,4 kV oro ir kabelių linijos. 2025 m. transformatorinėje įrengtas ir naujas automatiškai reguliuojamas galios transformatorius.
ESO atstovė todėl nesutiko su teiginiais, kad tinklas ilgą laiką nebuvo atnaujinamas ar kad į gyventojų kreipimusis nereaguota.
Ji paaiškino, kad kiekvienas naujas pranešimas apie galimus elektros kokybės sutrikimus vertinamas individualiai. Kadangi viešame kreipimesi konkretus adresas nenurodytas, gyventojas arba redakcija kviečiami pateikti tikslesnę informaciją.
Nepriklausomai nuo to, kitą savaitę ESO specialistai ketina atvykti į vietą, patikrinti situaciją ir įvertinti tinklo parametrus. Nustačius elektros energijos kokybės neatitikimų, būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.
ESO skelbia apie pagerėjusius tinklo rodiklius
ESO praėjusiais metais į elektros tinklo modernizavimą ir plėtrą investavo beveik 380 mln. eurų. Bendrovės teigimu, tai padėjo pagerinti pagrindinius tinklo patikimumo rodiklius.
Vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus, neįskaičiuojant planinių atjungimų, sumažėjo nuo 399 minučių 2024 m. iki maždaug 75 minučių 2025 m. Tai reiškia, kad SAIDI rodiklis pagerėjo daugiau kaip penkis kartus.
Taip pat sumažėjo vidutinis atjungimų skaičius vienam klientui per metus: SAIFI rodiklis krito nuo 1,4 karto 2024 m. iki 1,08 karto 2025 m., neįtraukiant planinių atjungimų.
ESO vadovas R. Radvila pažymėjo, kad vertinant tinklo patikimumą būtina atsižvelgti ir į gamtos veiksnius. 2024 m. rodikliams didelę įtaką padarė didžiulė stichija, tačiau ilgesnio laikotarpio duomenys, jo teigimu, rodo, kad investicijos mažina tiek sutrikimų skaičių, tiek jų trukmę.
Lietuvoje elektra liepą kainavo beveik penkis kartus daugiau nei Suomijoje
Liepos mėnesį elektros energijos kaina biržoje Lietuvoje sumažėjo 20 proc., o vidutinė megavatvalandės kaina siekė 75,63 euro. Nors tai buvo pigiau nei birželį, lietuviai už elektrą vis tiek mokėjo beveik penkis kartus daugiau nei suomiai.
Liepa Lietuvoje buvo vėjuota ir saulėta, todėl atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino didelę dalį šalyje suvartotos elektros. Palyginti su birželiu, saulės ir vėjo energijos gamyba išaugo 15 proc., o tai padėjo sumažinti vidutinę kainą.
Tačiau planiniai elektros perdavimo jungčių tarp Suomijos ir Estijos remonto darbai ribojo pigesnės elektros patekimą į Lietuvą. Siekiant patenkinti šalies poreikį, elektrą teko gaminti brangesniais būdais ir importuoti iš kitų, brangesnių šalių.
„Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis teigė, kad dėl mažesnių pralaidumų pigi suomiška elektra daugiausia liko Estijoje, o dalis jos teko Latvijai. Lietuvai jos jau kelintą mėnesį tenka mažiau.
Liepos mėnesį elektros kaina Estijoje siekė 43,93 euro už MWh, Latvijoje – 74,72 euro. Lenkijoje ji buvo 112,10 Eur/MWh, Vokietijoje – 105,45 Eur/MWh, o Suomijoje – vos 15,37 Eur/MWh.
S. Jasiulis aiškino, kad elektros kainos biržoje tiesiogiai priklauso nuo šalių gamybos pajėgumų. Suomija pigią elektrą gali užsitikrinti branduolinėse elektrinėse, o Lenkija ir Vokietija, nors investuoja į atsinaujinančią energetiką, vis dar reikšmingai priklauso nuo dujomis ir akmens anglimi kūrenamų elektrinių.
Eksperto vertinimu, rugpjūčio mėnesį elektros kaina Lietuvoje ir toliau priklausys nuo saulės bei vėjo elektrinių, regiono infrastruktūros būklės ir planuojamų remonto darbų. Prognozuojama, kad megavatvalandė kainuos apie 82–83 eurus.
