Nors kelionės lėktuvu laikomos viena saugiausių transporto rūšių, skrydžio metu žmogaus kūnas susiduria su neįprastomis fiziologinėmis sąlygomis. Kai kuriems keleiviams jos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Apie tai, remdamasis Lankasterio universiteto anatomijos profesoriumi Adamu Tayloru, rašo „The Independent“.
Dauguma žmonių skrydžius ištveria be komplikacijų, tačiau augant kelionių lėktuvais skaičiui, daugėja ir medicininių incidentų. Pernai paskelbto tyrimo duomenimis, skubi medicininė situacija dabar kyla maždaug viename iš 212 skrydžių. 2013 metais tokie atvejai buvo registruojami viename iš 604 skrydžių.
Pasak A. Tayloro, didelę įtaką organizmui daro slėgis salone. Hermetizuotoje kabinoje sąlygos prilygsta maždaug 2400 metrų aukščiui virš jūros lygio. Todėl į organizmą patenka mažiau deguonies, o širdis ir plaučiai turi dirbti intensyviau.
Sveiki žmonės šį pokytį dažniausiai pajunta menkai arba visai nepajunta. Tačiau sergantiesiems lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis, ypač lėtine obstrukcine plaučių liga ar hipertenzija, sumažėjęs deguonies kiekis gali kelti papildomą pavojų.
Skysčių netenkama greičiau
Skrydžio metu organizmui taip pat gresia dehidratacija. Dėl labai mažos drėgmės salone per valandą galima netekti iki 360 ml skysčių.
Skysčių trūkumas tirština kraują, didina širdies apkrovą ir gali prisidėti prie kraujo krešulių susidarymo, įskaitant giliųjų venų trombozę.
Publikacijoje nurodoma, kad dažniausias skubus sveikatos sutrikimas lėktuve yra apalpimas. Dažniausiai jis ištinka žmogui staiga atsistojus po ilgo sėdėjimo: kraujas tuo metu susikaupia kojose, todėl smegenis trumpam pasiekia mažiau kraujo.
Skysčių netekimą gali sustiprinti ir lėktuvo maistas. Dideliame aukštyje susilpnėjus skonio receptorių jautrumui, patiekaluose neretai naudojama daugiau druskos.
Mažesnis slėgis turi įtakos ir virškinimo sistemai. Žarnyne esančios dujos skrydžio metu išsiplečia maždaug keturis kartus labiau nei esant ant žemės, todėl keleiviai dažnai jaučia pilvo pūtimą.
Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau retais atvejais stiprūs skrandžio ar žarnyno sutrikimai gali priversti įgulą pakeisti skrydžio kryptį ir grįžti į oro uostą.
Didžiausią grėsmę, pasak A. Tayloro, kelia širdies smūgiai ir insultai. Jie pasitaiko retai, tačiau orlaivyje jų padariniai gali būti sunkesni nei ant žemės, nes lėktuve yra ribota medicininė įranga ir nepakanka medicinos specialistų.
Ekspertas pabrėžė, kad didžioji dalis mirčių skrydžių metu yra susijusios būtent su širdies smūgiais.
Norint sumažinti riziką, A. Tayloras pataria prieš skrydį ir jo metu gerti pakankamai vandens, bent kas dvi valandas pajudėti, vengti besaikio alkoholio vartojimo ir iš anksto pasirūpinti būtinais vaistais.
Daugiau atsargumo reikėtų ir žmonėms, kurie neseniai patyrė operaciją, odontologinę procedūrą arba užsiėmė nardymu. Slėgio pokyčiai tokiais atvejais gali padidinti komplikacijų tikimybę.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
