Šeštadienį Lietuvą užklupusi audra nuniokojo gamtą, verslo objektus ir gyventojų turtą. Stichija pareikalavo ir žmonių aukų – žuvo mažiausiai vienas žmogus, dalis gyventojų buvo sužeisti. Po tokių įvykių dažnai neaišku, kur kreiptis ir kokio atlyginimo galima tikėtis, todėl teisininkė paaiškino, kaip elgtis skirtingose situacijose.
Kompensacija už elektrą: svarbiausia – 72 valandų terminas
Elektros tiekimo sutrikimas gali sukelti kur kas daugiau problemų nei vien nepatogumai be šviesos. Dėl jo gali sugesti šaldytuve laikomi maisto produktai ir vaistai, sustoti šildymo ar vandens tiekimo sistemos, nutrūkti nuotolinis darbas ar įmonės veikla, būti sugadinti elektros prietaisai. Išsijungus elektrai maitinamam medicinos įrenginiui, gali kilti grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei.
Vis dėlto teisiškai būtina atskirti dvi skirtingas situacijas: specialią kompensaciją už per ilgai neatnaujintą elektros energijos persiuntimą ir konkrečios turtinės ar žmogui padarytos žalos atlyginimą.
Jei elektros persiuntimas nutrūko dėl gamtos reiškinio – audros, škvalo, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, potvynio ar panašaus įvykio – ir dėl to įvyko energetikos objektų ar įrenginių avarija, o tinklo operatorius tiekimo neatnaujino per 72 valandas, vartotojui pateikus prašymą turi būti išmokėta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija.
Tačiau ne kiekvienas per audrą trumpam dingęs elektros tiekimas savaime laikomas tokia avarija. Turi būti nustatyta gedimo priežastis, jo mastas, trukmė ir kitos įstatyme numatytos sąlygos.
Kompensaciją sudaro vienkartinė fiksuota dalis, lygi 30 procentų vartotojui tenkančios metinės elektros energijos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos be PVM, ir kintamoji dalis – 0,7 procento šios sumos už kiekvieną terminą viršijančią valandą. Paprastai maksimali metinė kompensacija negali viršyti 50 procentų metinės persiuntimo paslaugos mokesčių sumos.
Ši išmoka skaičiuojama ne nuo visos elektros sąskaitos ir ne pagal sugedusių produktų ar prietaisų kainą – taikoma speciali formulė.
Elektros dingimas trumpiau nei 72 valandoms dar neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo
Pavyzdžiui, jei elektros nebuvo 30 valandų ir dėl to sugedo šaldiklyje laikyti produktai, kompensacija už 72 valandų termino viršijimą nepriklausytų. Tačiau tai nereiškia, kad negalima kelti klausimo dėl realiai patirtų nuostolių.
Atskirai gali būti vertinama, ar yra pagrindas prašyti atlyginti dėl įtampos svyravimų ar netinkamo elektros tiekimo sugadintą buitinę techniką, įmonės veiklos sustabdymo nuostolius, įrodytas negautas pajamas ir kitą tiesiogiai su elektros sutrikimu susijusią žalą.
Tokie nuostoliai neatlygintini automatiškai vien dėl to, kad dingo elektra. Reikia įrodyti priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos, o kai kuriais atvejais – ir tai, kad nuostolių nesukėlė vien nenugalima jėga. Speciali kompensacija ir papildomų realių nuostolių atlyginimas vertinami atskirai, tačiau ta pati žala negali būti atlyginama du kartus.
Ginčui svarbu išsaugoti tikslų elektros dingimo ir faktinio tiekimo atkūrimo laiką, operatoriaus pranešimus, užregistruoto gedimo numerį, sugadintų daiktų įsigijimo dokumentus, buitinės technikos remonto įmonės aktą, kuriame nurodyta galima gedimo priežastis, taip pat generatoriaus, kuro, laikino apgyvendinimo ir kitų būtinų išlaidų įrodymus. Verslui gali būti reikalingi apskaitos duomenys, atšaukti užsakymai ir kiti negautas pajamas patvirtinantys dokumentai.
Vien paaiškinimo, kad po audros sugedo televizorius, gali nepakakti. Reikalinga techninė išvada, siejanti gedimą su elektros įtampos šuoliu, tiekimo nutrūkimu ar netinkamu jo atkūrimu.
Jeigu operatorius paskelbė, kad elektra atkurta, tačiau konkrečiame objekte jos vis dar nėra, gedimą būtina užregistruoti dar kartą. Kilus ginčui svarbus faktinis, o ne vien pranešime nurodytas elektros persiuntimo atkūrimo laikas.
Buitinis vartotojas pirmiausia turi raštu kreiptis į paslaugų teikėją arba tinklo operatorių, aiškiai išdėstyti savo reikalavimą ir pridėti turimus įrodymus. Dėl vartotojo teisių pažeidimo į energetikos įmonę reikia kreiptis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą. Jei per 30 dienų atsakymas nepateikiamas arba jis netenkina, į VERT dėl vartojimo ginčo galima kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pirmojo kreipimosi į paslaugų teikėją.
Taip pat būtina nustatyti, kam teikti reikalavimą. Elektros sąskaitą išrašantis nepriklausomas tiekėjas nebūtinai valdo tinklą ir atsako už fizinį elektros persiuntimą ar gedimo pašalinimą.
Žmogų sužalojo medis, konstrukcija ar elektros laidas: kas gali būti atsakingas?
Kai nuvirtęs medis prispaudžia žmogų, nuo stogo nukritusi konstrukcija sužeidžia praeivį, medis užgriūva automobilį arba ant žemės nukritęs elektros laidas nutrenkia žmogų, sprendžiamas ne vien turto sugadinimo klausimas.
Atsakingas subjektas nustatomas pagal tai, kas sukėlė žalą ir kas turėjo pareigą prižiūrėti pavojų sukėlusį objektą. Už pavojingą privatų medį gali atsakyti sklypo ar medžio savininkas arba valdytojas, už savivaldybės teritorijoje augusį pavojingą medį – savivaldybė ar kitas želdinių valdytojas. Už nuo pastato nukritusią stogo, fasado, balkono ar kitą konstrukcijos dalį atsakomybė gali tekti statinio savininkui arba valdytojui pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį. Dėl neprižiūrėto kelio ar nepažymėtos pavojingos kliūties atsakyti gali kelio savininkas ar valdytojas, o už elektros įrenginio ar įtampą turinčio laido padarytą žalą – konkretus jo valdytojas.
Vien faktas, kad nelaimė įvyko per audrą, atsakomybės nepanaikina. Reikia įvertinti, ar pavojų buvo galima pastebėti iš anksto, ar objektas tinkamai prižiūrėtas, ar anksčiau buvo gauta pranešimų, ar laiku imtasi saugos priemonių ir ar audra buvo vienintelė žalos priežastis.
Elektros energijos naudojimas pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnį laikomas didesnio pavojaus aplinkiniams šaltiniu. Todėl žmogui nukentėjus nuo įtampą turinčio nukritusio laido ar kito elektros įrenginio gali būti taikoma griežtoji valdytojo atsakomybė. Tokiu atveju nukentėjusiajam paprastai nereikia įrodinėti valdytojo kaltės, tačiau būtina pagrįsti žalą, nustatyti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją ir priežastinį ryšį.
Valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad žalą sukėlė nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas. Vien teiginio, kad buvo audra, tam nepakanka – turi būti ištirtos visos konkrečios aplinkybės. Tai yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Kitaip vertinama situacija, kai sveikata pablogėja ne dėl elektros smūgio, o todėl, kad ilgai nebuvo elektros ir nustojo veikti medicinos prietaisas. Tokiu atveju CK 6.270 straipsnis netaikomas automatiškai. Reikia įrodyti visą priežastinę grandinę, operatoriaus pareigų pažeidimą, žalos numatomumą ir tai, kad būtent konkretus elektros tiekimo sutrikimas sukėlė sveikatos pablogėjimą ar mirtį.
Jeigu žmogaus gyvybei būtinas elektra maitinamas medicinos prietaisas, dingus elektrai nereikėtų laukti, kol bus pašalintas bendras gedimas. Apie tiesioginį pavojų būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms numeriu 112.
Kokią žalą galima reikalauti atlyginti?
Civilinio kodekso 6.283 straipsnis numato, kad už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Priklausomai nuo situacijos, galima reikalauti atlyginti sugadintų drabužių, telefono ar kitų daiktų vertę, gydymo ir kitas pagrįstas išlaidas, taip pat fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir kitą neturtinę žalą.
Neturtinės žalos dydis nenustatomas pagal fiksuotą lentelę. Teismas vertina sužalojimo sunkumą, gydymo trukmę, liekamuosius padarinius, darbingumo netekimą, nukentėjusiojo amžių, gyvenimo būdo pokyčius ir kitas individualias aplinkybes.
Kas gali reikalauti atlyginimo mirus artimajam?
Teisės aktuose žmogaus gyvybei nėra nustatytos konkrečios piniginės vertės, todėl kiekviena situacija vertinama individualiai.
Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnį turtinės žalos dėl maitintojo netekties atlyginimo gali reikalauti asmenys, kurie jo mirties dieną turėjo teisę į išlaikymą, nedarbingi tėvai, sutuoktinis ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po mirusiojo mirties gimęs jo vaikas. Jiems gali būti atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gaudavo arba turėjo teisę gauti jam esant gyvam.
Laidotuves faktiškai apmokėjusiam asmeniui gali būti atlyginamos protingos laidojimo išlaidos. Į jas įskaičiuojama pagal įstatymą išmokėta laidojimo pašalpa, todėl būtina išsaugoti sąskaitas, kvitus ir mokėjimo dokumentus.
Artimieji taip pat gali prašyti atlyginti neturtinę žalą dėl dvasinio sukrėtimo, skausmo ir šeiminio ryšio praradimo. Tačiau vien formalios giminystės nepakanka – ryšio artumą reikia įrodyti. Kasacinėje praktikoje tokia teisė buvo vertinama ir pilnamečio vaiko, netekusio motinos, bei brolio ar sesers netekusio asmens atvejais.
Kada gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė?
Ne kiekvienas per audrą įvykęs nelaimingas atsitikimas laikomas nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė gali būti svarstoma, jei konkretus asmuo turėjo teisinę pareigą prižiūrėti pavojingą objektą ar užtikrinti saugą, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie realų pavojų, o tarp jo veikimo ar neveikimo ir žmogaus sužalojimo ar mirties buvo tiesioginis priežastinis ryšys.
Žuvus žmogui gali būti vertinami Baudžiamojo kodekso 132 straipsnyje numatyto neatsargaus gyvybės atėmimo požymiai, o sunkiai sužalojus – BK 137 straipsnyje numatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo požymiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien sunkių padarinių baudžiamajai atsakomybei nepakanka. Būtina nustatyti konkrečią pažeistą pareigą, neatsargų veikimą ar neveikimą ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį. Net jei ikiteisminis tyrimas nepradedamas arba nenustatoma nusikalstamos veikos sudėtis, tai savaime nepanaikina galimybės reikalauti civilinės atsakomybės, nes civilinės ir baudžiamosios atsakomybės sąlygos skiriasi.
Audros padarinius šalinantis darbuotojas taip pat turi teisę į saugias sąlygas
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas bet kokiomis aplinkybėmis dirbtų per audrą, naudotų keltuvą, kopėčias ar kitą įrangą, kai oro sąlygos neleidžia užtikrinti saugumo.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnis suteikia darbuotojui teisę atsisakyti darbo, jei kyla pavojus jo saugai ar sveikatai. Darbai turi būti sustabdyti ir tada, kai gamtinės sąlygos neleidžia jų atlikti saugiai.
Tokiu atveju darbdavys gali pasiūlyti kitą saugų darbą. Jei tokio darbo nėra, turi būti skelbiama prastova ir už ją mokama įstatymo nustatyta tvarka. Atsisakymas vykdyti tiesiogiai gyvybei ar sveikatai pavojingą nurodymą paprastai negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu.
Jeigu darbuotojas sužeidžiamas šalindamas audros padarinius, įvykis turi būti tiriamas kaip galimas nelaimingas atsitikimas darbe. Vertinama, ar darbdavys buvo parengęs veiksmų ekstremalios situacijos metu tvarką, ar suteikė saugias darbo ir asmenines apsaugos priemones. Už saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, sukėlusį nelaimingą atsitikimą, avariją ar kitus sunkius padarinius, priklausomai nuo aplinkybių gali kilti civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Ką daryti iškart po nelaimės?
- Nedelsiant skambinti 112 – pirmiausia būtina pasirūpinti žmogaus gyvybe ir saugumu.
- Nekeisti įvykio vietos, išskyrus veiksmus, reikalingus žmogui išgelbėti ar kitam pavojui pašalinti.
- Nufotografuoti ir nufilmuoti aplinką: medį, kelmą, lūžio vietą, laidus, konstrukcijas, įspėjamuosius ženklus, automobilio ar nukentėjusiojo buvimo vietą.
- Surinkti liudytojų kontaktus ir kuo greičiau paprašyti išsaugoti vaizdo kamerų įrašus.
- Nustatyti objekto – sklypo, medžio, pastato, elektros įrenginio, kelio ar kito turto – savininką ir valdytoją.
- Raštu paprašyti išsaugoti priežiūros dokumentus: apžiūrų aktus, gyventojų pranešimus, rangos sutartis, gedimų registrus, medžių būklės vertinimus ir ankstesnius perspėjimus.
- Išsaugoti medicinos dokumentus: diagnozes, išrašus, nedarbingumo pažymėjimus, gydymo rekomendacijas ir išlaidų įrodymus.
- Kaupti pajamų praradimą patvirtinančius dokumentus – darbo užmokesčio duomenis, individualios veiklos apskaitą, prarastus užsakymus ar sutartis.
- Neskubėti pasirašyti susitarimo, kuriuo už nedidelę išmoką atsisakoma visų dabartinių ir būsimų reikalavimų, nes sunkūs sužalojimai ilgalaikių padarinių gali turėti tik vėliau.
Vien tai, kad kilo audra, nereiškia, jog atsakingas subjektas visada atleidžiamas nuo atsakomybės. Teisinis vertinimas priklauso nuo to, ar objektas buvo tinkamai prižiūrimas, ar pavojus buvo žinomas arba numatomas, ar jo buvo įmanoma išvengti ir kieno veiksmai ar neveikimas sukėlė žmogaus sužalojimą arba mirtį.
Papildomas teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72¹ straipsnis; Civilinio kodekso 6.245–6.251, 6.263, 6.266, 6.270, 6.271, 6.282, 6.283, 6.284 ir 6.291 straipsniai; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnis; Baudžiamojo kodekso 132, 137 ir, priklausomai nuo aplinkybių, 176 straipsniai.
