Iki Rugsėjo 1-osios dar likus kelioms savaitėms, dalis vaikų apie naujus mokslo metus jau galvoja dabar. Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė pasakoja, kad nerimas dėl grįžimo į mokyklą, galimų pokyčių ir nežinomybės neretai iškyla dar rugpjūtį, o kai kuriais atvejais – net liepos viduryje.
Vienam vaikui rudenį teks sugrįžti į klasę, kurioje nebebus geriausio draugo. Kitam nerimą kelia naujas mokytojas, apie kurį girdėjo esant „labai griežtą“. Dar vienas baiminasi, kad pasikartos pernai patirtos patyčios, o kitą slegia pažymiai ir tai, kaip į juos reaguos tėvai.
Pasak J. S. Jasiulionės, tokia jausmų įvairovė yra natūrali. Vis dėlto, jei suaugusieji patys nepradeda pokalbio ir nepasiteirauja, vaikas apie savo nerimą gali taip ir nepapasakoti.
Psichologė ragina nesumenkinti vadinamųjų „vaikiškų“ problemų. Net jei į mokyklą grįžta ne pirmokas, po ilgų vasaros atostogų prasideda reikšmingas pokytis.
Suaugusiesiems ji siūlo prisiminti ir savo mokyklos metus: net jei atmintyje daugiausia išliko šviesūs prisiminimai, beveik neabejotina, kad tuomet būta įvairių etapų. Vaikui rugsėjis gali priminti pirmąsias dienas naujame darbe – laukia nauji žmonės, reikalavimai ir nežinia, kaip pavyks pritapti. Tik mokykla jo kasdienybėje užima kur kas didesnę vietą.
Ruoštis reikia ne vien mokyklinėms prekėms
Rengiantis mokslo metams, verta pasirūpinti ne tik kuprine, bet ir tuo, kas vyksta vaiko mintyse: jo lūkesčiais, klausimais bei nerimu.
Kai kurie tėvai apie mokyklą iki pat vasaros pabaigos nekalba, nes nenori per anksti vaikui priminti rugsėjo. Tačiau J. S. Jasiulionė pabrėžia, kad pokalbiai apie būsimus mokslo metus netrukdo toliau mėgautis atostogomis.
Ji rekomenduoja pradėti nuo paprastų klausimų: kaip vaikas jaučiasi, ką galvoja apie artėjančius mokslo metus ir kokius jausmus jam kelia tai, kas laukia mokykloje.
Pasiruošimas gali būti ir praktiškas. Jei pasikeitė klasė arba artimas draugas išėjo į kitą mokyklą, dar prieš rugsėjį galima paskatinti vaiką susitikti su kitais klasės draugais. Laukiant naujo mokymosi etapo, mokytojo ar būrelių, verta kartu aptarti, kas konkrečiai keisis.
Pamažu reikėtų grįžti ir prie mokslo metų miego bei dienos ritmo. Geras poilsis suteikia daugiau emocinių jėgų susidoroti su kylančiais iššūkiais. Jaunesniems vaikams paskutinėmis vasaros savaitėmis patariama palaipsniui ankstinti miego bei kėlimosi laiką ir peržiūrėti ekranų naudojimo įpročius. Tuomet rugsėjo pradžios pokytis nebus toks staigus.
Pirmiausia išklausyti, o ne skubėti raminti
Išgirdę, kad vaikas bijo naujos mokytojos, nežino, su kuo draugaus, arba nenori grįžti į mokyklą, tėvai dažnai nori iškart nuraminti. Tačiau frazė „neprisigalvok, viskas bus gerai“ gali pokalbį nutraukti dar jam neprasidėjus.
Psichologė siūlo pirmiausia įsiklausyti ir priimti vaiko jausmą. Pasak jos, vaikui svarbu parodyti, kad jo nerimas girdimas, kad tokia reakcija yra natūrali ir apie ją galima kalbėtis.
Užuot iš anksto žadėjus gerą baigtį, verta kartu išsiaiškinti, kas konkrečiai vaiką gąsdina ir kas padėtų tokioje situacijoje pasijusti bent šiek tiek ramiau.
J. S. Jasiulionė pataria neprimetinėti atsakymų ir neskubėti aiškinti, kaip viskas bus. Atviras pokalbis leidžia vaikui sugrįžti prie temos ir vėliau, kai jis pats dar ką nors apmąsto.
Vaiko mokyklinis gyvenimas neapsiriboja pažymiais
Vaikų linijoje išklausomos istorijos rodo, kad su mokykla susiję sunkumai nėra vien apie pamokas ar mokymosi rezultatus. Vaikai pasakoja apie santykius, patyčias, tėvų lūkesčius, įtampą, stresą ir nuovargį.
„Kiekvieną dieną mokykloje jaučiuosi vienišas – neturiu draugų, klasiokai dažniausiai mane ignoruoja, lyg būčiau vaiduoklis, arba kalbina tik norėdami pasišaipyti.“
„Mokslo metai dar tik prasidėjo, o aš jau jaučiuosi pavargusi – mokykloje jaučiu spaudimą niekada nesuklysti, būti geriausia, „tobula“, o prie to prisideda ir santykiai su draugais bei įtampa namuose.“
Tai – Vaikų linijos savanorių girdimų vaikų pasakojimų ištraukos. Dėl to įprastas klausimas „Kaip sekėsi mokykloje?“ vaikui gali atrodyti gerokai siauresnis, nei įsivaizduoja tėvai.
Pasitikėjimas auga iš kasdienių pokalbių
Psichologė nesako, kad egzistuoja vienas universalus klausimas, prakalbinantis kiekvieną vaiką. Erdvė atviram pokalbiui, jos teigimu, atsiranda per kartu leidžiamą laiką.
Kalbėtis kartais lengviau ne per specialiai suplanuotą rimtą pokalbį, o gaminant vakarienę, vedžiojant šunį ar važiuojant automobiliu. Kaip pastebi J. S. Jasiulionė, jei kasdienybėje nėra tylos pauzių, gali nelikti ir progos pasikalbėti.
Reikėtų atsižvelgti į vaiko temperamentą. Vienas vos grįžęs iš mokyklos nori viską papasakoti, o kitam pirmiausia reikia pabūti vienam ir nusiraminti. Tokį vaiką iškart užvertus klausimais, tikėtina, bus išgirstas trumpas atsakymas „gerai“.
Užuot kasdien uždavus tą patį bendrą klausimą, verta domėtis konkrečiu vaiko pasauliu: žinoti jo draugų vardus, prisiminti ankstesnes istorijas, paklausti apie pertraukas ar santykius su konkrečiu klasės draugu. Jei kuris nors draugas staiga nebešmėžuoja vaiko pasakojimuose, tai gali būti proga pasiteirauti, kas nutiko.
Pokalbis šeimoje neturėtų apsiriboti vien tėvų klausimais ir vaiko atsakymais. Suaugusieji gali pasidalyti ir savo patirtimi – papasakoti, kaip po atostogų sekėsi grįžti į darbą, kas tą dieną nudžiugino ar išvargino. Taip vaikui parodoma, kad šeimoje įprasta kalbėti apie savijautą.
Kasdienis bendravimas padeda pažinti įprastą vaiko būseną ir greičiau pastebėti pokyčius. Jei apie jausmus kalbama tada, kai viskas gerai, vaikui lengviau prabilti ir susidūrus su sunkumais.
Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis nereikia siekti tobulybės
Po ilgos vasaros prie mokslo metų ritmo turi priprasti ne tik vaikai. Todėl rugsėjo pradžioje psichologė ragina nesudaryti per aukštos kartelės nei vaikui, nei sau. Pereinamuoju laikotarpiu gali pasitaikyti vėlavimų, pamirštų daiktų, irzlumo ar nuovargio, todėl šeimos kasdienybės nereikėtų papildomai perkrauti.
J. S. Jasiulionė primena, kad natūralu, jog po vasaros sunku anksti keltis – ypač jei atostogų metu buvo galima miegoti iki aštuonių, o dabar reikia keltis šeštą ryto.
Rugsėjo pabaigoje dienos ritmas dažniausiai tampa stabilesnis, tačiau tai nėra priežastis nustoti domėtis vaiko savijauta.
Nuslūgus pradinei adaptacijos įtampai, gali vėl išryškėti patyčios, santykių sunkumai ar su mokslais susijęs nerimas. Nuolatinis įprotis kalbėtis padeda tokius pokyčius pastebėti anksčiau ir suprasti, kada šeimos palaikymo nebeužtenka bei reikalinga specialistų pagalba.
Apie vaikų ir paauglių balsą, emocinės paramos reikšmę bei buvimą šalia bus kalbama ir rugsėjo 4 dieną Vilniaus Rotušės aikštėje vyksiančiame Vaikų linijos koncerte „Už vaikus“. Renginį tiesiogiai transliuos LNK.
Koncerto metu veiks speciali „Ambasadorių linija“. Paskambinę žmonės galės pabendrauti su devyniais žinomais Lietuvos žmonėmis: Giedriumi Savicku, Indre Kavaliauskaite, Goda Problema, Rūta Ašvydyte, Lion Ceccah, Silvestru Belt, Orijumi Gasanovu, Justu Pečeliūnu ir Danu Rapšiu.
Trumpuoju numeriu 1497 taip pat bus galima skirti 5 eurų paramą Vaikų linijai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
