Specialistai vis dažniau pastebi akinius nešiojančius vaikus ir jaunus žmones. Prognozuojama, kad iki 2050 metų trumparegystė gali būti nustatyta net pusei pasaulio gyventojų. Nors dėl blogėjančio regėjimo dažnai kaltinami ekranai ar amžius, oftalmologai pabrėžia, kad reikšmingą vaidmenį neretai atlieka kasdienė rutina.
Akims labiausiai kenkia ne pats ekranas
„Vilnelės klinikų“ gydytoja oftalmologė Indrė Rašinskaitė teigia, kad trumparegystės paplitimą didina pasikeitusi aplinka: sparti urbanizacija, ilgiau trunkantis mokymasis ir kitokie darbo bei laisvalaikio įpročiai.
Anot specialistės, problema slypi ne vien technologijose, o tame, kad žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia žiūrėdami iš arti – skaito, rašo, dirba kompiuteriu ir naudojasi išmaniaisiais įrenginiais. Anksčiau daugiau laiko buvo leidžiama lauke ar atliekant namų ūkio darbus, o dabar dėmesys dažniau krypsta į ekranus. Tai oftalmologė pasakojo tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“.
Ilgas žvilgsnio fokusavimas į ekraną vargina akis ir skatina jų sausėjimą. Dėl to gali atsirasti svetimkūnio ar smėlio pojūtis, paraudimas ir perštėjimas. Apie per didelę akių įtampą taip pat gali įspėti neryškus arba besiliejantis vaizdas ir galvos skausmas – šie simptomai dažnai sustiprėja darbo dienos pabaigoje.
Kaip sumažinti akių nuovargį?
Suaugusiesiems nėra nustatyta griežta leistina buvimo prie ekranų trukmė, tačiau nuolatinis darbas su išmaniaisiais įrenginiais akims tampa rimtu išbandymu. Todėl, pasak I. Rašinskaitės, būtina daryti trumpas pertraukas.
Padėti gali taisyklė „20-20-20“: kas 20 minučių 20 sekundžių reikia pažvelgti į objektą, esantį maždaug už 6 metrų, arba 20 pėdų. Tokiu būdu akys trumpam atpalaiduojamos nuo nuolatinio darbo žiūrint į artimą vaizdą.
Susikaupus prie ekrano žmogus ima rečiau mirksėti, todėl akies paviršius greičiau išsausėja. Dirbant svarbu sąmoningai dažniau mirksėti, o jei to nepakanka, galima naudoti drėkinamuosius akių lašus.
I. Rašinskaitė taip pat siūlo išbandyti delnų šilumą: patrinti delnus, kol jie sušils, užsimerkti ir bent 20 sekundžių šiltus delnus uždėti ant vokų. Ši procedūra gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti diskomfortą, tačiau ji neišgydo trumparegystės ar kitų regėjimo sutrikimų.
Polinkis šeimoje dar nereiškia, kad vaikas būtinai taps trumparegis
Jei akinius nešioja tėvai, tai nebūtinai reiškia, kad jų prireiks ir vaikui. Genetika yra svarbi, tačiau, pasak oftalmologės, ji nėra vienintelis lemiamas veiksnys. Net esant paveldimam polinkiui, kasdieniai įpročiai gali lemti vėlesnę trumparegystės pradžią ar lėtesnį jos progresavimą.
Vaiko akies vystymuisi ypač svarbi dienos šviesa. Ji skatina dopamino išsiskyrimą, o šis slopina akies ašies augimą ir gali pristabdyti trumparegystės progresavimą. Specialistė pastebi, kad po žiemos trumparegystės atvejų šuolis fiksuojamas dažniau nei vasarą, kai vaikai daugiau laiko praleidžia lauke.
Norint stabdyti trumparegystės progresavimą, vaikams rekomenduojama kasdien bent dvi valandas būti dienos šviesoje arba lauke praleisti apie 14 valandų per savaitę.
Kada akių simptomai gali signalizuoti rimtą pavojų?
Esant akių skausmui, ryškiam paraudimui ar tinimui, medicininės pagalbos dažniausiai kreipiamasi nedelsiant. Tačiau I. Rašinskaitė ragina nepamiršti ir kitų įspėjančių požymių: vaizdo iškraipymo, mirgėjimo, blyksnių ar tamsios užsklandos regėjimo lauke. Į oftalmologą būtina kreiptis ir po akių ar galvos traumų, net jei regėjimas iš karto neatrodo pakitęs.
Ypač pavojingos ligos, kurios ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų. Viena jų – glaukoma. Ji gali vystytis be skausmo ir pastebimo regėjimo pablogėjimo. Regėjimas pirmiausia siaurėja iš periferijos, todėl žmogus pokyčius kartais suvokia tik tada, kai pažeidimai jau būna negrįžtami.
Oftalmologė pabrėžia, kad skaudžiausios situacijos dažnai susiklosto dėl pernelyg retų apsilankymų pas gydytoją. Jei žmogus pirmą kartą pas oftalmologą ateina tik sulaukęs 80 metų, neretai nustatomos jau pažengusios ligos.
Norint laiku pastebėti pokyčius, rekomenduojama reguliariai tikrinti akis. Suaugusiesiems nuo 25 metų profilaktinė apžiūra patariama kas dvejus–trejus metus. Nuo 40 metų, kai akių ligų rizika didėja, tikrintis reikėtų bent kartą per vienerius–dvejus metus. Vyresniems nei 60 metų žmonėms profilaktinė patikra rekomenduojama kasmet.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
