Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros Vyriausybė aptarė padarytą žalą ir numatomus veiksmus. Po pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje institucijų atstovai pristatė situaciją įvairiose šalies vietose.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pranešė, kad iki šiol neveikia įmonės „Oro navigacija“ pagrindinė oro stebėjimo sistema. Ji įrengta ant privačių bokštų, kuriuose dėl elektros tiekimo sutrikimų nėra energijos. Vis dėlto bendrovė turi dubliuotas ir tripliuotas sistemas, todėl šiuo metu naudojama antrinė oro stebėjimo sistema.
Ministras teigė iš karto pavedęs „Oro navigacijai“ susisiekti su Lietuvos radijo ir televizijos centru (LRTC) ir išsiaiškinti, ar dalį įrangos būtų galima perkelti į bokštus, kuriuose energija užtikrinama nepriklausomai nuo elektros tinklo. LRTC bokštuose veikia dyzeliniai generatoriai ir baterijos.
Audra sutrikdė elektros tiekimą ir nuniokojo turtą
Stichijos padariniai kai kur tęsėsi ne vieną kilometrą. Specialistai neatmeta, kad ši audra pagal mastą galėjo būti viena stipriausių pastaruoju metu.
Gūsingas vėjas ypač pastebimas kelyje link Kazlų Rūdos. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ viena skaitytoja nurodė, kad audros padariniai po stipraus vėjo galėjo tęstis dar apie 10 kilometrų.
Panašių vaizdų užfiksuota ir Anykščių rajone – keliai buvo padengti nuo medžių nuplėštais lapais. Vėjas apgadino daugybę automobilių, stovėjusių prie daugiabučių ir kitose aikštelėse. Tikėtina, kad įvairiose vietovėse nukentėjo ūkininkų derlius, sodybos ir kitas augalinis turtas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas socialiniame tinkle pranešė, kad Vakarų Lietuvoje stiprus vėjas ir gausus lietus smarkiai pažeidė dar nenuimtą derlių. Jis rašė, kad per kelias paras iškrito daugiau nei 100 mm kritulių.
A. Vanago teigimu, nenuimtas derlius buvo iškultas, išlaužytas ir apsemtas, o ką tik pasėtos kultūros – užplaktos bei išplautos. Jo vertinimu, tai kelia nerimą dėl derliaus nuėmimo pabaigos ir kitų metų perspektyvų.
Šių metų audra lyginama su 2024-ųjų stichija
„Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ šio savaitgalio audra palyginta su 2024 m. liepos 28–29 d. praūžusia stichija. Abi audros siejamos su pietiniu ciklonu, išverstais medžiais, nutrauktais elektros laidais ir gausiais krituliais.
Vertinant ESO skelbtus be elektros likusių klientų skaičius, šių metų audra padarė didesnį poveikį: 2024 m. liepos pabaigoje be elektros buvo likę apie 160 tūkst. klientų, o šiemet – apie 268 tūkst., arba 1,7 karto daugiau.
Vis dėlto pagal kritulių kiekį drėgnesnė buvo 2024 m. audra. Tuomet daugelyje vietovių iškrito daugiau lietaus, o Telšiuose, Šiauliuose ir Laukuvoje kritulių kiekis viršijo 100 mm – tai sudarė 1,2–1,4 mėnesio normos. Šiemet daugiausia kritulių užfiksuota Šilutėje: per trumpesnį nei paros laiką iškrito 82,5 mm.
Pagal didžiausią išmatuotą vėjo gūsių greitį šių metų audra buvo stipresnė ir apėmė didesnę šalies teritoriją. Net žemyno gilumoje gūsiai siekė 24–28 m/s, o pavienės kelių stotelės fiksavo ir 29–31 m/s stiprumo pūstelėjimus. Prieš dvejus metus 24–28 m/s gūsiai apėmė mažesnę Lietuvos dalį.
Remiantis turima glausta informacija, šių metų audra preliminariai laikoma smarkesne, be to, ji žalos padarė didesnėje šalies teritorijoje.
Žalų suma jau viršijo 1 mln. eurų
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą dėl šeštadienį Lietuvoje siautusio stipraus vėjo ir liūties buvo užregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių. Bendra nurodytų žalų suma jau perkopė 1 mln. eurų.
Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau teikiant informaciją apie apgadintą turtą ši suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.
„Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus teigė, kad pagal kreipinių registravimo tempą ir poveikį gyventojų turtui tai neabejotinai yra didžiausia šių metų audra. Daugiausia pranešama apie vėjo apgadintus pastatus ir kitą turtą, medžių padarytą žalą, užliejimus bei kitus liūties padarinius.
Vien automobiliams dėl nulūžusių medžių ir šakų padaryta žala jau viršijo 100 tūkst. eurų.
Pranešimų apie audros padarytą žalą turtui ir transporto priemonėms bendrovė sulaukė iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybės.
Dalis gyventojų apie nuostolius dar negali pranešti, nes kai kuriuose regionuose audros metu nebuvo elektros ir buvo sutrikęs mobilusis ryšys. Todėl žalai registruoti netaikomas trijų darbo dienų terminas – apie ją galima informuoti ir vėliau.
