Per Šventojo Baltramiejaus dieną, dar vadinamą gandrų išlydėtuvėmis, ornitologai pastebi, kad nemažai šių paukščių Lietuvą paliko jau prieš kelias savaites ir iškeliavo į tolimąją Afriką.
Seniau gandrų išlydėtuvėms lietuviai skirdavo ypatingą dėmesį. Šeimos susirinkdavo apžvelgti praėjusios vasaros, pagal Baltramiejaus dienos orus mėgindavo nuspėti rudens pobūdį, o netekėjusios merginos tądien burdavosi apie asmeninę laimę.
Šiaulių rajone gyvenančios Andros sodyboje gandrai vasaroja maždaug 20 metų. Moteris vis dar abejoja, ar visi paukščiai jau išskrido.
Ji pasakojo, kad vos prieš dvi dienas sodyboje dar buvo matyti didelis būrys – iš viso čia buvo susirinkę apie trisdešimt gandrų. Andrai liūdna, kad paukščiai palieka namus, nes jų sugrįžimo šeima kasmet laukia nekantriai. Pasak moters, pavasarį pirmiausia pasirodo vienas gandras, o po kelių savaičių atskrenda ir gandrienė.
Sodybos šeimininkė teigė, kad lizdo nešvara jų neerzina – tai, kas prikrenta, jie susitvarko. Vis dėlto dėl didelio lizdo tenka valyti kaminą ir lipti ant stogo. Pernai gandrai buvo pradėti šerti žuvimi, todėl vėliau patys jos ieškoti nebenorėjo.
Už tai paukščiai šeimininkams atsidėkoja savo grožiu. Šiemet lizde užaugo trys jaunikliai. Andra mano, kad jų galėjo būti penki, tačiau vieną kiaušinį gandrai išmetė, taip pat iš lizdo pašalino negyvą gandriuką.
Specialistai ragina paukščius paleisti
Ornitologų teigimu, pastarosiomis dienomis į tokias sodybas gandrai dažniausiai sugrįžta tik atsisveikinti. Dalies paukščių Lietuvoje nebeliko jau kelias savaites – jie išskrido, kai susidarė tinkamos sąlygos kelionei.
Kiti gandrai dar telkiasi į vis didesnius būrius ir suka ratus danguje. Pavienių grupių Lietuvoje galima pamatyti iki rugsėjo vidurio, kol paukščiai sulauks tinkamo oro skrydžiui į Afriką. Tačiau ne visiems jų pavyksta pasiekti žiemojimo vietas.
Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus teigė, kad žiemavietes pasiekia vos 20–30 proc. jauniklių. Kelionėje jiems grėsmę kelia elektros tinklai, sausros ir nelegali medžioklė. Šiems paukščiams taip pat kenkia brakonieriavimas Rytų Azijos šalyse.
Ornitologai gyventojų prašo likusių gandrų nešerti. Toks rūpinimasis, pasak specialistų, gali turėti priešingą poveikį: pripratę prie žmogaus duodamo maisto paukščiai gali likti žiemoti Lietuvoje ir nustoti patys ieškoti lesalo. Todėl gandrus reikėtų išlydėti, o išskridus paukščiams pasirūpinti jų lizdais.
Specialistai primena, kad gandralizdis gali sverti maždaug tiek, kiek pusė automobilio, o kartais – net tiek, kiek nedidelis automobilis. Jei lizdas įrengtas ant stogo, jam ištuštėjus verta sumažinti jo svorį, nes dėl didelės apkrovos stogas gali neatlaikyti ir įlūžti.
G. Petkus patarė nuo stogo, jei įmanoma, nuimti dalį lizdo. Tuo atveju, kai senas lizdas yra ant elektros atramos, neįrengtas ant metalinės platformos, o jo medžiaga liečia laidus, būtina kviesti elektrikus.
Baltramiejaus dienos reikšmė ir mažėjantis gandrų skaičius
Šiandien gandrų išlydėtuvės yra įprasta kalendoriaus diena, tačiau anksčiau Šventasis Baltramiejus buvo sutinkamas kur kas iškilmingiau. Netekėjusios merginos burdavosi, o vyresni žmonės pagal orus spėdavo, koks bus ruduo.
Etnologas Libertas Klimka aiškino, kad šilta, saulėta ir maloni diena žadėdavo gražų rudenį. Lietinga Baltramiejaus diena esą pranašaudavo permainingą, kontrastingą rudenį, panašų į tokią pačią vasarą.
Tą dieną giminės susiburdavo kartu, aptardavo praėjusius mėnesius, pasidalydavo džiaugsmais ir rūpesčiais, o mintimis jau laukdavo pavasario bei į Lietuvą sugrįžtančių gandrų.
Vis dėlto ornitologai atkreipia dėmesį, kad šių paukščių Lietuvoje kasmet mažėja. Prieš 20 metų čia perėjo apie 20 tūkst. gandrų porų, o dabar Lietuvos ornitologų draugija ir Gamtos tyrimų centras suskaičiuoja maždaug 16 tūkst. porų.
