Ūkininkams praėjusią savaitę pradėjus kūlimus, grūdų augintojai kol kas džiaugiasi derliaus būkle. Tuo metu vaisių ir uogų augintojams šis sezonas gerokai sunkesnis – jų ūkius smarkiai paveikė žiemos ir pavasario šalnos.
Šilauogių derliaus beveik nebus
Vieno didžiausių Rokiškio rajono šilauogynų šeimininkė Alė Kučinskienė šių metų derliaus prognozę apibūdina trumpai: uogų pardavimui neužteks. Ankstesniais metais iš to paties lauko ji priskindavo iki 4 tonų šilauogių, o šiemet tikisi surinkti vos iki 100 kilogramų.
Nors šalnos krūmus apgadino, jie išliko gyvi – sniego buvusios pridengtos šakelės krūmų apačioje nenukentėjo. Pagrindinė derliaus stygiaus priežastis ta, kad pavasariop iššalo jau suformuoti pumpurai.
Šiuo metu krūmai atsigauna ir leidžia naujus ūglius. A. Kučinskienė juokavo, kad šalnos jiems netgi suteikė progą pailsėti nuo uogų nokinimo, o jai pačiai – nuo skynimo.
Moteris neslepia, jog 1 tūkst. 990 krūmų turintis šilauogynas per aštuonerius metus teikė finansinės naudos ne tik šeimai, bet ir samdomiems uogų skynėjams. Šią vasarą jų pagalbos neprireikė.
Vieną ūkio veiklą gelbsti kita
Į susidariusią padėtį augintoja žvelgia ramiai ir primena ūkininkams dažnai kartojamą patarimą turėti kelias veiklas, kurios sudėtingu metu galėtų viena kitą paremti. Pernai jos gyvulių ūkį esą „dengė“ šilauogės, o šiemet šilauogyną gelbsti karvių ūkis.
A. Kučinskienė atsiprašė nuolatinių klientų, kurie kasmet laukia jos uogų. Žmonės skambina ir teiraujasi, tačiau šiemet šeimai teks pasilikti ir taip nedidelį sunokusį kiekį.
Uogų augintoja tikisi, kad klientai kitąmet sugrįš. Jos teigimu, šilauogynas sveikas, kruopščiai genėtas ir dabar augina naujas šakas. Daugiausia priklausys nuo to, kokia bus kita žiema ir pavasaris.
Šalnos sodininkei jau pažįstamos
A. Kučinskienė pasakojo, kad trečiaisiais metais po šilauogyno įveisimo krūmus taip pat buvo išbandžiusios pavasarinės šalnos. Tuomet nuostoliai neatrodė tokie skaudūs, nes tokio amžiaus krūmai ir taip paprastai neužaugina gausaus derliaus. Pašalinus nušalusias šakeles, augalai vėl suvešėjo.
Pasak augintojos, sunkumų šiemet patiria sodininkai ir daržininkai visoje Lietuvoje: vienur trūksta uogų, kitur liūtys išplovė bulves. Tačiau jos ūkyje netrūksta ir gerų naujienų – gyvuliams šiemet prisišienauta apie 2 tūkst. šieno rulonų, daugiau nei bet kada anksčiau.
Trešnių derlių sunaikino šalnos ir paukščiai
Trešnes penkerius metus auginanti Eglė Mikalauskienė šiemet taip pat neplanuoja uogomis dalytis su pirkėjais – jų užteks tik šeimai. Iš 300 sode augančių trešnių beveik pusė nukentėjo nuo žiemos šalčių arba stirnų.
Pavasarį žala iš pradžių nebuvo akivaizdi. Moteris pati genėjo ir apžiūrėjo medžius, todėl atrodė, kad derliaus bus. Vis dėlto greičiausiai šalnos pažeidė žiedus: pusė pumpurų taip ir neišsiskleidė.
Pernai pasikartojo panaši istorija – šalnos smogė ankstyvosioms trešnėms vos joms pražydus, o vėliau pasikartojo ir ant vėlyvųjų veislių žiedų.
Šių metų žiema medžius išsekino labiau nei praėjusioji. Nors pavasarį jie dar atrodė gyvi, vėliau dalis pradėjo nykti, todėl teko pašalinti daug nudžiūvusių šakų. Po skiepijimo išleidžiamos naujos šakelės rodo, kad nemažai medelių dar gyvi, tačiau E. Mikalauskienė jau svarsto, jog gali tekti atsodinti pusę sodo.
Paukščiai paliko sodą be uogų
Prie žiemos šalčių ir stirnų padarytos žalos prisidėjo ir paukščiai. Vos sveikuose medžiuose susiformavo trešnės, į sodą atskrido varnėnai, žvirbliai ir kiti sparnuočiai. Jie lesė ne tik sunokusias, bet ir žalias uogas.
E. Mikalauskienė spėjo specialiais tinklais uždengti tik dalį trešnių. Likusią derliaus dalį paukščiai sulesė. Moteris teigia iš šios patirties supratusi, kad tinklais būtina pasirūpinti iš anksto – net jei ant medžių dar matyti vos po 10–20 užsimezgusių uogų.
Nors šiemet rokiškėnams savo trešnių pasiūlyti nepavyks, sodininkė veiklos atsisakyti neketina. Ji norėtų pasiūlyti platesnį uogų pasirinkimą, nes trešnių augintojų Rokiškio rajone, jos žiniomis, daugiau nėra. Be trešnių, ji augina braškes ir pradės auginti desertines vynuoges.
Artimiausias jos uždavinys – tinkamai apsaugoti trešnes nuo paukščių.
Šalnos sunaikino daugiau nei 3 hektarus obelų sodo
Rudenį derliumi pasidalyti galės tik obuolių augintojas Marius Bulovas. Vis dėlto jo sodui praėjusi žiema buvo itin nuostolinga – nuo šalnų nukentėjo daugiau nei 3 hektarų obelų sodas, kurį dabar tenka raunuoti.
Pasak M. Bulovo, ilgai trukę šalčiai Lietuvoje pažeidė jautresnes obelų veisles. Dažniausiai nušalo ne šaknys, o mediena, todėl pavasarį medžiai dar atrodė neblogai. Jie išsprogdavo, tačiau vėliau pradėdavo gelsti, vysti ir nykti. Tikrieji nuostoliai išryškėjo birželio pabaigoje ir liepos mėnesį.
Per visus sodininkavimo metus augintojui dar nebuvo tekę pašalinti tiek daug medžių. Tarp jų yra ir 21 metus derlių vedusių obelų, ir vos prieš 3–4 metus pasodintų medelių. Pastarųjų ypač gaila, nes jie dar nebuvo spėję normaliai derėti.
Naujus sodinukus rinksis pagal atsparumą šalčiui
Sodininkai su šalčių padariniais susiduria jau antrus metus iš eilės. Pernai nušalo sukrauti žiedai, o šiemet kai kur neliko net medienos, ant kurios jie galėtų išsiskleisti.
Atsodindamas sodą M. Bulovas ketina labiau vertinti veislių atsparumą šalčiui. Lietuviškuose soduose seniai auginamos „Bogatyr“ obelys šalčių atlaikė, tačiau saldesnius ir skanesnius vaisius vedančios „Auksis“ bei „Skaistis“ veislės beveik visiškai iššalo. Jo sode daugiausia auginamos čekiškos veislės.
Augintojas jau rauna nušalusius medžius ir ruošia žemę naujam sodui, tačiau nežino, kiek laiko užtruks atkūrimas. Po tokių šalnų sodinukų paklausa turėtų išaugti, todėl jų gali būti sunku gauti. Vis dėlto jis neketina rinktis bet kokių veislių – šįkart pirmenybę teiks paklausioms ir šalčiui atsparesnėms obelims, kad po kelių metų nereikėtų sodo atsodinti dar kartą.
Dėl patirtos žalos M. Bulovas kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybę, tačiau kol kas neaišku, ar obuolių augintojams bus skirta finansinė parama, nes nuostolių dėl šalnų patirta visoje Lietuvoje.
Obuolių kainų kryptį gali nulemti Lenkija
Nors dėl mažesnės pasiūlos produkcija paprastai brangsta, obuolių kainų M. Bulovas kol kas prognozuoti neskuba. Lietuviškų obuolių rinkai didelę įtaką daro importas iš Lenkijos, kur masinių pašalimų nebuvo.
Lenkijoje taip pat pasitaikė šalčių, tačiau ši šalis yra piečiau, todėl greičiausiai nukentėjo tik dalis pumpurų, o kai kurių veislių derlius bus mažesnis. Kadangi sodų ten daug, derliaus vis tiek turėtų būti. Galimas kainas, pasak augintojo, bus galima vertinti tik sulaukus pirmojo derliaus ir paaiškėjus, už kiek bus pardavinėjami lenkiški obuoliai. Jo sode vaisių dar liko ant šalnas atlaikiusių obelų.
