Jeigu jūsų kieme yra vieta, kasdien gaunanti 6–8 valandas tiesioginės saulės, ją verta išnaudoti vaismedžiui pasodinti. Būtent šviesa suteikia medžiui energijos, reikalingos saldesniems ir kokybiškesniems vaisiams užauginti.
Saulę mėgstančiam vaismedžiui augant šešėlyje, derlius gali būti menkesnis: vaisiai užauga mažesni ir praranda dalį skonio. Apie tai skelbia marthastewart.com. Tinkamai parinkta veislė ir priežiūra leis užauginti ne tik gausiai derantį medį, bet ir tokį, kurio žiedai pritrauks naudingus organizmus.
Slyva
Slyvai tinkamiausia saulėta vieta. Ji subrandina plonos odelės, saldžius, šiek tiek rūgštokus ir sultingus vaisius. Vaismedžių augintojas Davidas Friedas nurodo, kad medžiui kasdien reikia 6–8 valandų tiesioginės saulės. Jei šviesos trūksta, slyvos gali likti mažos, kietos ir pernelyg rūgščios.
Friedas pataria slyvas sodinti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, tarp medžių paliekant maždaug 3,7 metro. Toks tarpas padeda išvengti dalies šalnų ir mažina kenkėjų žalą. Per karščius medžius būtina reguliariai laistyti – vienai slyvai kas antrą dieną gali reikėti apie 19 litrų vandens.
Geriausiai slyvos auga derlingoje, gerai drenuojamoje priesmėlio dirvoje, kurios pH siekia 6,0–6,8.
Šilkmedis
Šilkmedžiai (Morus x rubra) vertinami dėl atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų sąlygų. Jie gali augti daliniame pavėsyje, tačiau gausiam derliui ir saldiems, taisyklingai susiformavusiems vaisiams būtina saulė.
Šilkmedžio vaisių skonis primena gervuogių, aviečių ir džiovintų figų derinį. Medį auginti nesudėtinga: jis pakenčia įvairias dirvas, o tinkamomis sąlygomis gali gyventi iki 100 metų. Davido Friedo teigimu, gerai prižiūrimas šilkmedis per metus gali subrandinti nuo 45 iki kelių šimtų kilogramų vaisių.
Norint tokio derliaus, reikėtų parinkti saulėtą vietą ir derlingą, gerai drenuojamą dirvą, kurios pH yra 5,5–6,8.
Persikas
Persikai (Prunus persica) mėgstami dėl saldžių ir sultingų vaisių. Persikų augintojas Robertas Dickey teigia, kad šiems medžiams reikia mažiausiai 6–8 valandų saulės per dieną, taip pat gerai drenuojamos ir maistingos priemolio dirvos.
Veislę būtina derinti prie klimato. Persikai geriausiai auga maždaug 6–8 atsparumo zonose, todėl šaltesniuose regionuose reikėtų rinktis atsparesnį šalčiui variantą. Specialistas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į veisles, kurių vaisiai noksta nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Dažnai tai būna freestone veislės, kurių minkštimą nuo kauliuko atskirti lengviau.
Reguliarus genėjimas atveria vainiko vidų saulei ir orui. Dėl to mažėja ligų bei kenkėjų rizika, o medis geriau auga ir dera.
Obelis
Saulėtame kieme galima užsiauginti ir obuolių. Sodo specialistė Kristi Baldini pabrėžia, kad obelys gerai auga saulėje, o beveik visiems vaismedžiams geriausia, kai jie kasdien gauna bent 6–8 valandas tiesioginės šviesos.
Obelims svarbi ne tik saulė ir gerai drenuojama dirva, bet ir kasmetinis vidinių šakų genėjimas. Jis pagerina oro cirkuliaciją ir leidžia šviesai pasiekti vainiko vidų, todėl mažėja grybelinių ligų bei kenkėjų tikimybė ir skatinamas gausesnis derlius.
Geresniam apsidulkinimui ir stabilesniam derėjimui rekomenduojama sodinti kitos veislės obelį, nuo pirmosios paliekant 9–15 metrų atstumą.
Figmedis
Figmedžiai (Ficus carica) ypač mėgsta saulę. Norint saldžių ir skanių vaisių, jiems kasdien reikia 6–8 valandų tiesioginės šviesos.
Jeigu jos nepakanka, medis energiją gali skirti lapams, o ne vaisiams. Susiformavusios figos gali per anksti nukristi arba likti kietos, rūgščios ir neprinokusios.
Vėsesniuose regionuose, ypač 5–7 atsparumo zonose, figmedį patariama sodinti 5–10 cm giliau, nei jis augo medelyno vazone. Taip šaknys geriau apsaugomos nuo žiemos šalčių.
Saulėtoje vietoje figmedžiui reikalinga derlinga, organinių medžiagų turtinga ir gerai drenuojama dirva, kurios pH yra 6,0–7,5. Molingą dirvą reikėtų rinktis tik tuo atveju, jei galima reikšmingai pagerinti jos drenažą.
Kriaušė
Saulėje augančios kriaušės gali subrandinti itin saldžius, sultingus ir sviestinės tekstūros vaisius, kartais turinčius subtilių gėlių ar vanilės natų.
Šviesa kriaušėms reikalinga ne tik vaisiams, bet ir tvirtoms šakoms, galinčioms išlaikyti derlių. Jos trūkstant, medžiai tampa jautresni miltligei, šakos būna silpnesnės, o derlius – menkesnis.
Kriaušes rekomenduojama sodinti ankstyvą pavasarį, kad šaknys spėtų sustiprėti iki vasaros karščių. Reikėtų rinktis saulėtą, gerai vėdinamą vietą ir derlingą, gerai drenuojamą priemolio dirvą, kurios pH siekia 6,0–7,0.
Sodinant būtina neužberti skiepijimo vietos – apatinėje kamieno dalyje esančio matomo sustorėjimo. Taip pat reikėtų vengti šalnų kišenių, kuriose kaupiasi šaltas oras, nes kriaušių žiedai jautrūs vėlyvoms pavasarinėms šalnoms.
Trešnė ir vyšnia
Tiek trešnėms (Prunus avium), tiek vyšnioms (Prunus cerasus) reikia maždaug 6–8 valandų saulės per parą, kad jos tinkamai augtų ir subrandintų saldžiarūgščius vaisius.
Trūkstant šviesos sulėtėja fotosintezė, todėl medis daugiau energijos skiria į šviesą besistiebiančioms šakoms, o ne vaisiams. Tuomet gali sumažėti žiedų, sulėtėti augimas, padidėti grybelinių ligų rizika, o vyšnios gali būti mažos, blyškios ir pernelyg rūgščios.
Vyšnioms reikalinga puri, gerai drenuojama, organinių medžiagų turtinga dirva, kurios pH yra 6,0–7,0. Kad medis gautų kuo daugiau šviesos, jį rekomenduojama sodinti pietinėje arba vakarinėje sklypo pusėje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
