Ryškūs rožiniai, balti ir rausvi hortenzijų žiedynai išsiskiria žaliuojančių augalų bei aukštų beržų fone. Tokiais vaizdais pasidalijo Hortenzijų parkas, leidęs jais pasigrožėti ir tv3.lt skaitytojams.
Vakaro šviesoje parkas atsiskleidžia dar ryškiau
Šiltas vakaro apšvietimas išryškina įvairiaspalvį parko kraštovaizdį, todėl vasaros pabaigos peizažai atrodo ypač įspūdingai. Parko atstovai primena, kad hortenzijų žydėjimu galima mėgautis kiekvieną dieną.
Parko istorija prasidėjo nuo apleistos sodybos
Netoli Panevėžio gyvenanti Rūta Čepukonytė anksčiau tv3.lt pasakojo, kad su vyru daugiau nei dešimtmetį užsiima augalų prekyba ir turi savo medelyną.
Šeima įsigijo apleistą sodybą, ėmė tvarkyti jos aplinką ir kartu su visais augalais iš miesto persikėlė į užmiestį. Toliau savo veiklą jie plėtojo Kakūnų kaime.
Prie namo buvo ir apleistas tvenkinys. Jį sutvarkius bei išgilinus, šonuose susidarė tarsi kalneliai, matomi pro namų langus. Šeima, persikėlusi ir pasistačiusi namą, nusprendė aplinką papuošti augalais.
Prekiaudami augalais Rūta ir jos vyras pastebėjo sparčiai augantį hortenzijų populiarumą bei pardavimus. Todėl būtent šiuos daugiamečius augalus jie pasirinko sodinti aplink namus, kad jų grožis džiugintų kasdien.
Iš pradžių šeima nesitikėjo, kad hortenzijos taip išplis, tačiau vėliau jų privačiai aplinkai prigijo simbolinis „Hortenzijų parko“ pavadinimas.
Lankytojai į Rūtos ir Mariaus hortenzijų parką užsukdavo dar iki oficialaus jo atidarymo. Praėjusių metų vasarą parkas buvo oficialiai atvertas, o svečiai pakviesti lankytis kiekvieną dieną.
Sprendimą atidaryti parką visuomenei paskatino didelis susidomėjimas. Šeima nusprendė, kad jei hortenzijų grožis patinka kitiems, verta juo pasidalyti.
Čia atvyksta ne tik pavieniai žmonės, norintys įsiamžinti įvairiomis progomis, bet ir lankytojų grupės. Joms Rūta su vyru rengia trumpas ekskursijas.
Ekskursijų metu pasakojama, kaip kilo idėja pasodinti tiek hortenzijų, kokios jų rūšys auginamos parke, kaip augalus sodinti, prižiūrėti ir genėti.
Į parką atvyksta žmonės iš įvairių Lietuvos vietų, tarp jų – Klaipėdos ir Ignalinos. Rūta pastebi, kad net patys panevėžiečiai ne visuomet randa laiko užsukti, nors važiuodami pro šalį apie tai pagalvoja.
Hortenzijas lietuviai pamėgo dėl dviejų priežasčių
R. Čepukonytės teigimu, šių augalų populiarumą labiausiai lemia ilgas žydėjimas ir nesudėtinga priežiūra.
Hortenzijos žydi maždaug tris mėnesius – nuo liepos vidurio iki rudens šalnų ar net ilgiau. Lankytojus taip pat žavi kintanti žiedų spalva: pradėję žydėti balti, jie vėliau gali tapti rožiniai ar įgauti rausvą atspalvį.
Šie augalai nereikalauja daug priežiūros, neserga taip, kad juos reikėtų nuolat purkšti, kaip kai kurias rožes, ir paprastai nėra būtinybės nuolat stebėti ligų ar kenkėjų. Tinkamai išgenėtas medelis ilgai džiugina stambiais žiedais.
Mažai laiko reikalaujanti priežiūra žmonėms ypač patraukli: pasodinus hortenziją, belieka ilgą laiką grožėtis jos žiedais, nereikalaujant nuolatinio dėmesio.
Panevėžiečių parke auginamos šluotelinės ir ąžuolialapės hortenzijos.
Gerai žinoma šluotelinių hortenzijų veislė yra „Vanille fraise“, tačiau parko šeimininkai lankytojams ir pirkėjams siūlo pažinti bei kitas, ne mažiau gražias ir patobulintas veisles.
R. Čepukonytė pasakojo, kad parke auga maždaug dešimt įvairių hortenzijų rūšių – raudonuojančių, baltų, kreminių ir kitokių. Didžiausią įspūdį, jos teigimu, dažnai palieka tos hortenzijos, kurios artėjant rudeniui nusidažo ryškiausiai.
Žmonės vis labiau susidomi ir „Melba fraise“ veisle, kuri laikoma patobulinta „Vanille fraise“ versija. Kadangi hortenzijų rūšių yra daug, o ne visas jas lankytojai pažįsta, parke rengiamos edukacijos.
Parko šeimininkai jį aktyviai plečia – pasodino dar maždaug trisdešimt naujų hortenzijų veislių. Jų žiedus nekantriai laukia pamatyti ne tik lankytojai, bet ir patys augintojai.
Šeima siekia parodyti, kokia didelė yra hortenzijų įvairovė, praplėsti parko svečių akiratį ir užtikrinti, kad kiekvieno apsilankymo metu būtų galima atrasti ką nors naujo.
