Vytauto Didžiojo palaikų radavietė iki šiol nėra nustatyta, tačiau valdžia Trakuose planuoja pastatyti kunigaikščiui skirtą paminklą. Maždaug 300 tūkst. eurų kainuosianti skulptūra prie pilies, Karaimų saloje, turėtų iškilti iki 2030-ųjų – tuomet bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės.
Tuo metu klausimai dėl palaikų paieškų Vilniaus arkikatedros požemiuose lieka neatsakyti. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad tyrimais rūpinasi sudaryta darbo grupė, tačiau restauratorius Saulius Poderis, pateikęs konkrečią versiją, kur galėtų būti kunigaikščio palaikai, į ją nepakviestas.
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius teigė, kad būsimo paminklo maketas jau parengtas. Pasak jo, skulptorius Karalius darbą baigė, o paminklą planuojama pastatyti 2029 metais, kad 2030-uosius būtų galima pasitikti su nauju memorialu.
Trakuose skulptūrai numatyta 300 tūkst. eurų
Būsimo memorialo vietos apžiūrėti į Trakus atvyko ir premjeras. Rengiantis Vytauto Didžiojo jubiliejui svarstomi įvairūs klausimai – nuo pačios skulptūros ir jos postamento iki iškilmių programos.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Vytautas Didysis Lietuvos istorijoje išliko kaip valdovas, išplėtęs šalies teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros, todėl jubiliejui esą būtina tinkamai pasirengti.
Vis dėlto, nors daug dėmesio skiriama atminimo ženklams, konkretesni veiksmai ieškant galbūt svarbiausios su kunigaikščiu susijusios relikvijos kol kas neaiškūs.
Prieš kelis mėnesius S. Poderis paviešino Gdansko archyvuose rastas 1931 metų nuotraukas. Jose matyti iš Vilniaus katedros požemių iškelti keturių žmonių palaikai. Trys palaidojimai siejami su Aleksandru Jogailaičiu, Barbora Radvilaite ir Elžbieta Habsburgaite, tačiau ketvirtojo palaikų tapatybė oficialiai nenustatyta.
Restauratorius mano, kad ketvirtasis skeletas gali būti Vytauto Didžiojo. Ankstesnė Vyriausybė buvo žadėjusi sudaryti darbo grupę ir parengti veiksmų planą, tačiau Inga Ruginienė šią temą palygino su iki šiol nerastu Gintaro kambariu.
Naujasis kultūros ministras Lukas Alsys teigia, kad minimaliai invazinius tyrimus planuojama pradėti šį rudenį. Ketinama imti mėginį ir aiškintis, ar palaikai priklauso Vytautui Didžiajam. Taip pat svarstoma galimybė tikrinti giminystės ryšius su Ukrainoje palaidotais Vytauto giminaičiais.
Restauratorius sako buvęs laikomas kvailiu
Vis dėlto ministras nepatikslino, ar bus tiriama būtent S. Poderio nurodyta vieta. Jis tikino tikintis, kad mokslininkai į restauratoriaus pateiktą informaciją atsižvelgė.
Pats S. Poderis į darbo grupę nepakviestas. Ministras tvirtina tokios grupės nesudaręs, o dėl restauratoriaus įtraukimo atsakomybę perduoda akademinei bendruomenei.
Su institucijomis dėl Katedros požemių S. Poderis nesutaria jau ne vienus metus. Jis teigia nuo 2015-ųjų raginęs patikrinti konkrečią vietą. Pernai, per ekskursiją, restauratorius pats atsinešė endoskopą, o už sienos užfiksuotus vaizdus išsiuntė valstybės vadovams.
S. Poderio teigimu, vėliau jis sužinojo, kad buvo nuvertintas ir pašalintas iš proceso, o specialistai patys ėmėsi paieškų. Jo manymu, kai visa informacija jau būna parengta, ją patikrinti tampa gerokai lengviau.
Netrukus iš tos ertmės buvo iškelti 59 radiniai, tarp jų – monarchų karūnos ir kitos insignijos.
