Nors vasara eina į pabaigą, erkių aktyvumas Lietuvoje neslūgsta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, liepą nuo erkinio encefalito mirė du žmonės.
Vienas mirties atvejis užregistruotas Kauno rajone. Miręs žmogus buvo vyresnis nei 70 metų ir sirgo kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis. Antrasis atvejis liepą nustatytas Akmenės rajone, mirusysis priklausė vyresnių nei 50 metų amžiaus grupei. NVSC nurodė, kad abu žmonės nebuvo skiepyti.
Sergamumas liepą taip pat pastebimai išaugo. Per mėnesį užregistruota 150 erkinio encefalito atvejų, nors per pirmuosius šešis šių metų mėnesius jų buvo 92.
Šiemet daugiau sunkių ligos formų
Santaros klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gintarė Šostakaitė LRT radijui teigė, kad šiemet Reanimacijos skyriuje gydoma daugiau erkinio encefalito pacientų nei pernai. Infekcinių ligų skyriuje taip pat pastebima tendencija, kad į ligoninę patenka daugiau vidutinio sunkumo ir sunkiomis ligos formomis sergančių žmonių.
Į reanimaciją patekę pacientai neretai būna komos būsenos, sutrikusios sąmonės, negali patys kvėpuoti ir valgyti. Gydytojos teigimu, visi šiemet sunkia erkinio encefalito forma sirgę pacientai nebuvo nuo jo paskiepyti.
Užsikrėsti galima ne tik miške
Lietuva priskiriama endeminėms erkinio encefalito šalims. Užsikrėsti galima ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose erdvėse. NVSC duomenimis, daugiausia šios ligos atvejų nuolat nustatoma Utenos apskrityje.
Didžiausi sergamumo rodikliai taip pat fiksuojami Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse. Daugiausia susirgimų registruojama Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskrityse.
2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai, o 2024 m. – 807. Pernai nuo šios ligos mirė du žmonės, 2024 m. mirusiųjų buvo 11.
Rudenį erkių aktyvumas vėl gali padidėti
Specialistai primena, kad rudenį paprastai prasideda antroji erkių platinamų ligų banga. Todėl atsargesni turėtų būti poilsiautojai, grybautojai, uogautojai ir kiti žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė yra aiškinusi, kad erkės išlieka aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 °C. Rudenį sergamumas didėja todėl, kad pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl ieško kraujo šaltinio.
Grybavimo metu žmonės daugiau laiko praleidžia erkių buveinėse, todėl jos gali prikibti prie drabužių, o netinkamai apsirengusios – įsisiurbti. Gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius, gerai priglundančius drabužius, kuo labiau dengiančius kūną: ilgas rankoves ir ilgas kelnes. Drabužius patariama apdoroti repelentais.
Erkinio encefalito simptomai gali grįžti dar stipresni
Dažniausiai erkiniu encefalitu užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei. Infekcija gali būti perduota ir vartojant užkrėstą nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.
Liga dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, o rečiau – viduriavimu. Pirmieji požymiai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo.
Po laikino pagerėjimo gali prasidėti antroji ligos banga: pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo savo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.
Erkės taip pat platina Laimo ligą. Ja užsikrečiama įsisiurbus infekuotai nimfai arba suaugusiai erkei. Pirmoji ligos stadija paprastai prasideda po kelių dienų ar savaičių, dažniausiai praėjus maždaug 10 dienų nuo bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet gali atsirasti migruojanti raudonė – lokalus odos uždegimas.
Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų. Tuo metu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai arba oda. Vėlyvoje, lėtinėje, stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, o 2024 m. – 15 264.
Pasiskiepyti galima ištisus metus
Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, tačiau nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai. NVSC juos rekomenduoja visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač dažnai būnantiems gamtoje.
Skiepijama pagal įprastą arba pagreitintą schemą. Pagal įprastą schemą pirmosios dvi dozės suleidžiamos darant 1–3 mėnesių pertrauką, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo bei nurodomi informaciniame lapelyje. Po trijų dozių susidaro patikima apsauga.
Jei žmogus neprisimena, kada buvo skiepytas, šią informaciją galima rasti e. sveikatos portale arba sužinoti gydymo įstaigoje, kurioje buvo atlikta vakcinacija. Po trečiosios dozės apsauga paprastai išlieka 3–5 metus, vėliau reikalingos palaikomosios dozės.
Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito galės skiepytis 50–60 metų žmonės. Kiti gyventojai tai gali padaryti savo lėšomis gydymo įstaigose ar kitose skiepijančiose vietose, taip pat vaistinėse.
