Antradienį Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl griežtesnio reikalavimo dešimtokams per Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Už sprendimą balsavo 98 parlamentarai, 3 buvo prieš, o 2 susilaikė.
Parlamentarai nusprendė, kad reikalavimas pagrindinį išsilavinimą įgyti tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį įsigalios ne anksčiau kaip 2029 metų rugsėjo 1 dieną.
Politologas: prezidentas pasiūlė kompromisą
Klaipėdos universiteto (KU) politologas Ainius Lašas balsavimą įvertino teigiamai. Jo teigimu, šalies vadovas neatsisakė pačios kartelės idėjos, tačiau pasiūlė jos įgyvendinimą atidėti.
Pasak politologo, toks sprendimas suteikia daugiau laiko pasiruošti, nors pats principas išlieka ir siunčia aiškų signalą, kad pokyčių reikia.
Švietimo sistemai trūksta ne tik stabilumo
A. Lašas teigė, kad švietimo sistema jau kurį laiką susiduria su problemomis. Jo vertinimu, vien raginimo nieko nekeisti ir siekti stabilumo nepakanka – būtina turėti aiškią viziją, ką, kaip ir kokiu mastu ketinama keisti.
Politologas pabrėžė, kad dalis visuomenės mato, jog sistema nėra tinkamai pasirengusi planuojamiems pokyčiams. Todėl per artimiausius kelerius metus reikėtų numatyti konkrečius darbus, kurie padėtų pasiruošti naujovėms. Kita vertus, visiškai idealiai pasirengti esą neįmanoma, nes sistema niekada neatitiks visų lūkesčių ir kiekvienos dienos iššūkių.
Ministrės argumentai, pasak politologo, prasilenkia su rinkos kryptimi
Seimo posėdyje opozicija kritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę. A. Lašo nuomone, ministrės nuogąstavimai, kad dalis mokinių gali nebaigti gimnazijų, nevisiškai dera su darbo rinkos tendencijomis.
Politologas pažymėjo, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti darbo rinką, o ateityje gali augti darbuotojų, turinčių profesinį išsilavinimą, poreikis.
A. Lašo teigimu, švietimo sistema turėtų daugiau dėmesio skirti profesiniam keliui ir apie tai atvirai kalbėti. Jo nuomone, nereikėtų apsimesti, kad visi mokiniai privalo siekti aukštesnio akademinio išsilavinimo, nes profesinis pasirengimas taip pat gali suteikti galimybių kurti karjerą.
Kaip keitėsi reikalavimai
2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir PUPP surinkus ne mažiau kaip 4 balus.
Pakeitimai, kurie turėjo įsigalioti 2024 metais, vėliau buvo nukelti iki 2026-ųjų. Vis dėlto liepos viduryje parlamentas nusprendė atsisakyti reikalavimo nuo šių metų rugsėjo 1 dienos PUPP pasiekti bent slenkstinį lygį, kad mokinys galėtų įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks sprendimas sukėlė dalies švietimo bendruomenės nepasitenkinimą. Į prezidentą kreipėsi 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos, prašydamos vetuoti Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Liepos pabaigoje G. Nausėda grąžino įstatymo pataisas Seimui pakartotinai svarstyti. Jomis buvo atsisakoma nuo rugsėjo turėjusių galioti griežtesnių pagrindinio išsilavinimo įgijimo reikalavimų.
