Vilniaus miesto savivaldybė priedangų būklei gerinti numatė 1 mln. eurų. Šia parama galės pasinaudoti gyventojai ir įstaigos.
Antradienį savivaldybė pranešė, kad finansavimas bus naudojamas trims kryptims: patekimui į priedangas užtikrinti, langų apsaugos priemonėms įrengti ir paraiškoms Vidaus reikalų ministerijos priedangų plėtros finansavimo programoms parengti.
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigė, kad programa skirta ne tik techniniams sprendimams finansuoti, bet ir didesnei bendrai atsakomybei už saugumą skatinti. Anot jo, miestas sudarys sąlygas įsirengti reikalingas sistemas, o gyventojai su kaimynais galės įvertinti savo aplinką, susitarti dėl veiksmų ekstremaliosios situacijos atveju ir geriau pasiruošti.
Finansavimo galės prašyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybės ar savivaldybės institucijos bei įstaigos. Svarbi sąlyga – objektai turi būti įtraukti į oficialų priedangų sąrašą arba pripažinti tinkamais į jį įtraukti.
Ugdymo įstaigoms, neturinčioms oficialių priedangų, bus taikoma išimtis. Jos taip pat galės teikti paraiškas langų apsaugos priemonių finansavimui.
Vienam objektui per vieną kvietimą daugiausia bus skiriama 20 tūkst. eurų su PVM. Savivaldybės įstaigoms išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., o kitoms finansavimo priemonėms bus taikomos atskiros nustatytos ribos.
Pirmąjį kvietimą Vilniaus savivaldybė planuoja paskelbti rugsėjį.
Sprendimą paskatino ir ankstesni oro pavojaus atvejai
ELTA primena, kad gegužę ir birželį kai kuriose šalies vietose kelis kartus buvo paskelbtas oro pavojus. Birželio 13 dieną Lietuvos kariuomenė informavo apie tikėtiną oro pavojų Vilniaus apskrityje. Gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo pranešimus, kuriuose raginta išlikti ramiems ir nurodyta geltonojo statuso grėsmė. Vėliau oro atakos įspėjimas buvo atšauktas.
Gegužės 21 dieną oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje, kai į šalies teritoriją įskrido du dronai. Dieną anksčiau Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos Lietuvos valstybės istorijoje.
Po šių įvykių paaiškėjo, kad kai kurios priedangos buvo užrakintos. Taip pat dalis švietimo įstaigų, koordinuodamos veiksmus, elgėsi ne pagal nustatytą tvarką: kvietė tėvus ir globėjus pasiimti vaikus, nenorėjo nutraukti atsiskaitymų ir nesilaikė nustatytų principų.
Lietuvos kariuomenė nurodo, kad statusas „Geltona“ reiškia tikėtiną, tačiau dar neprasidėjusią ataką. Tokiu atveju gyventojai turi iš anksto numatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
Statusas „Raudona“ reiškia tiesioginę grėsmę gyvybei ar saugumui ir ekstremaliąją situaciją. Tuomet būtina nedelsiant vykdyti nurodymus, slėptis ar evakuotis bei sekti LRT skelbiamą informaciją.
„Balta“ reiškia, kad pavojaus nėra. Gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau raginami išlikti budrūs ir toliau sekti naujienas.
