Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė 85,1 mln. eurų vertės viršsutartinių paslaugų. Tuo pat metu jos nesuteikė paslaugų už 23,8 mln. eurų, kurios buvo numatytos sutartyse.
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete VLK direktorius Gytis Bendorius teigė, kad atskirų paslaugų apimtys dažnai viršijamos arba neįvykdomos nedaug. Tam, pasak jo, įtakos gali turėti patalpų remontas, gydytojų trūkumas ar netikslus planavimas sudarant sutartis. Bendrai apie 95 proc. sutarčių vykdoma taip, kaip susitarta, o nukrypimai nėra dideli.
Didžiausią viršsutartinių paslaugų dalį sudarė gydytojų specialistų konsultacijos, dienos chirurgija ir dienos stacionaro paslaugos.
VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė nurodė, kad pirmąjį šių metų pusmetį teigiamą finansinį rezultatą pasiekė 48 proc. šalies gydymo įstaigų – iš viso 77 įstaigos. Jei joms būtų skirtas papildomas finansavimas už antrąjį ketvirtį suteiktas viršsutartines paslaugas, teigiamą rezultatą pasiektų dar 17 gydymo įstaigų.
Posėdyje dalyvavusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja sveikatos klausimais Sonata Jarmalaitė pažymėjo, kad situacija, kai nuostolingai dirba maždaug pusė gydymo įstaigų, rodo įkainių, lėšų ir paslaugų paskirstymo netolygumus.
G. Bendorius informavo, kad šiuo metu derinami dokumentai dėl 44,4 mln. eurų vertės antrąjį ketvirtį suteiktų viršsutartinių paslaugų apmokėjimo. Trečiąjį ketvirtį tokių paslaugų vertė prognozuojama sieksianti apie 40 mln. eurų, o ketvirtąjį – apie 45 mln. eurų.
Norima sutartis sudaryti pagal realesnį poreikį
VLK vadovas teigė, kad sutarčių sudarymo tvarka yra tobulinama. Siekiama, kad sutartyse numatytos paslaugų apimtys būtų artimesnės faktiniam poreikiui, o vėliau būtų griežčiau kontroliuojama, kad jos nebūtų nei viršijamos, nei neįvykdytos.
G. Bendoriaus teigimu, kol kas nėra aiškaus būdo, kaip iš sutarčių nevykdančių įstaigų paimti nepanaudotas, tačiau iš anksto rezervuotas lėšas ir skirti jas gydymo įstaigoms, kurios iš tikrųjų teikia paslaugas.
Jis taip pat sakė, kad sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis sudarys 94 proc. 2025 metų suteiktų ir apmokėtų paslaugų vertės, indeksavus ją 2027 metų kainomis. Viršsutartinės paslaugos nebus apmokamos, išskyrus ribotą nustatytų paslaugų sąrašą.
Sudarant sutartis su viešosiomis įstaigomis ketinama labiau vertinti regioninį principą ir Sveikatos apsaugos ministerijos poreikių komiteto nustatytas kryptis.
Įstaigų vadovų pajamas siūloma sieti su rezultatais
Sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gudišauskienė pranešė, kad peržiūrimi teisės aktai. Jais siekiama įstaigų vadovų vertinimą susieti su darbo užmokesčiu, už efektyviai pasiektus rodiklius numatant priemoką.
Taip pat planuojama sutartis kitiems metams rengti lapkritį ir tvirtinti gruodį. Tuo pačiu metų pabaigoje vadovams būtų nustatomi kokybiniai rodikliai, kad planavimo procesas būtų susietas, o įstaigos galėtų iš anksto suplanuoti savo veiklą.
S. Adamkevičiūtė pristatė ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo rezultatus. Iki šiol į fondą gauta 2,5 mlrd. eurų, o per kiek daugiau nei pusmetį planas įvykdytas 100,7 procento.
Prognozuojama, kad šių metų pajamos bus artimos patvirtintam planui, tačiau iki šiol stebėtos viršplaninių pajamų tendencijos neturėtų išlikti.
PSDF biudžete taip pat trūksta valstybės biudžeto asignavimų valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti. Prognozuojama, kad šiemet gali pritrūkti iki 10 mln. eurų.
Devyni milijonai eurų iš šios sumos reikalingi per dvejus metus susikaupusioms gyventojų priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones padengti.
S. Adamkevičiūtė teigė, kad papildomai neskyrus lėšų šiemet, atsiskaitymai su vaistinėmis vėluotų ir kiltų delspinigių skaičiavimo klausimas. Todėl ketinama skolintis iš rezervo.
