Milijardai eurų, išmokėtų iš antrosios pensijų pakopos ir pasiekusių gyventojų sąskaitas, kai kuriems žmonėms suteikė galimybę įgyvendinti ilgai atidėliotas svajones. Tarp jų – ir kelionės. Tačiau ar išvykos tėra išlaidos, ar jos gali būti laikomos investicija į save, geresnę gyvenimo kokybę, sveikatą ir patirtis?
Laidų vedėjas ir keliautojas Vytaras Radzevičius mano, kad ne kiekviena kelionė savaime sukuria vertę. Vis dėlto patirtys, kurios praplečia akiratį ir pakeičia žmogaus požiūrį, gali atsipirkti ne tik prisiminimais, bet ir suteikti naujų profesinių bei finansinių galimybių.
Nuo kelionės su kameromis iki naujų pajamų galimybių
„Compensa Life“ tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ V. Radzevičius prisiminė, kad pirmoji jo ir Martyno Starkaus ekspedicija į Afriką iš pradžių buvo beveik eksperimentas. Jie turėjo kelias kameras, kasetes ir norą užfiksuoti savo nuotykį. Keliautojai patys nufilmavo ekspediciją, o iš parsivežtos medžiagos sukurta laida netikėtai sudomino didelę auditoriją.
Po kelių mėnesių kūrėjai sulaukė klausimo, kur keliaus toliau, nes jų laidą žiūrėjo itin gerai. Taip atsirado naujų kelionių ir televizijos projektų. Po Afrikos sekė „Šilko kelio“ ekspedicija per Iraną, Uzbekistaną ir Turkmėnistaną, o vėliau – daugybė kitų išvykų, tapusių dokumentiniais filmais ar knygomis.
Laikui bėgant keitėsi ir kelionių pobūdis. Iš pradžių ekspedicijos buvo rengiamos automobiliais iš Vilniaus, o vėliau keliautojai į užsienį skrisdavo ieškoti vietinių automobilių ir jais tyrinėti šalį.
Pasak V. Radzevičiaus, pati kelionė paprastai nėra tiesioginis pajamų šaltinis. Tačiau kelionių metu sukaupta patirtis gali atverti naujas profesines duris. Kaip vieną iš pavyzdžių jis mini po Lietuvą rodytą kelionių humoro šou, sulaukusį didelio pasisekimo.
Į kokias vietas keliautojas norėtų sugrįžti?
Per savo ekspedicijas V. Radzevičius aplankė beveik visus žemynus. Išimtis – Antarktida, nors prie jos keliautojas buvo priartėjęs. Tarp labiausiai įsiminusių kraštų jis išskiria Australiją ir Aliaską. Šias vietas jam įsiminė ne tik dėl įspūdingos gamtos, bet ir dėl ypatingo žmonių santykio su aplinka bei nuotykių dvasios.
Nors pasaulio žemėlapyje jo aplankytų vietų – beveik visas sąrašas, svajonių krypčių dar liko. Viena iš jų – Mikronezija ir Polinezija. V. Radzevičių vilioja galimybė keliauti iš vienos salos į kitą, nardyti ir patirti visiškai kitokį gyvenimo ritmą.
Technologijos palengvino keliones, bet atėmė dalį nežinomybės
Per kelis dešimtmečius pasikeitė ne tik keliautojų galimybės ir maršrutai, bet ir pati ekspedicijų patirtis. Anksčiau išvykos reiškė beveik visišką atsiribojimą nuo kasdienio gyvenimo, o dabar ryšys su namais išlieka net tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.
V. Radzevičius prisiminė, kad pirmosios kelionės su didelėmis kameromis ir kasetėmis buvo visai kitokios nei šiandien. Vieną kartą kamerą teko pririšti prie keturių metrų bambuko lazdos, todėl vietiniai manė, kad filmavimui buvo pasamdytas sraigtasparnis. Dabar panašiam vaizdui užfiksuoti pakanka drono.
Didelį pokytį, pasak keliautojo, atnešė ir nuolatinis ryšys su artimaisiais. Jis juokavo, kad tuo metu, kai eina per džiungles ir mačete prasiskina kelią, žmona gali atsiųsti sofos nuotraukas bei paklausti, kurią spalvą rinktis – raudoną ar žalią.
Technologijos keliones padarė patogesnes ir saugesnes, tačiau kartu sumažino visiško atsiskyrimo bei nežinomybės jausmą, anksčiau buvusį neatsiejama ekspedicijų dalimi.
Kelionės padeda pažvelgti į save iš šalies
V. Radzevičiaus teigimu, kelionių vertė neapsiriboja naujais įspūdžiais ar galimomis profesinėmis progomis. Ilgesnės išvykos leidžia atsitraukti nuo įprastos rutinos, kitaip pažvelgti į kasdienybę ir iš naujo įvertinti tai, ką turime.
Po mėnesio kelionės grįžus į Lietuvą, anot jo, galima pažvelgti į savo šalį tarsi kitos valstybės gyventojo akimis. Toks atstumas suteikia vidinės ramybės ir leidžia aiškiau pamatyti save bei aplinką.
Būtent ši emocinė ir asmeninė grąža, keliautojo manymu, yra viena iš priežasčių, kodėl keliones galima laikyti investicija į save.
V. Radzevičius taip pat išsakė savo svajonę apie lietuvių gyvenimo būdą. Jis norėtų, kad lietuviai gyventų panašiai kaip skandinavai: išsaugotų savo pomėgius, jaustųsi laisvi ir kartu prisiimtų didelę atsakomybę už save.
Kelionei svarbiausia pasiruošti iš anksto
Kalbėdamas apie finansus, V. Radzevičius pabrėžė, kad didžiausia kelionės investicija dažniausiai atliekama dar prieš išvykstant. Iš anksto reikėtų pasirūpinti skrydžiais, transportu, apgyvendinimu ir būtiniausiu biudžetu. Tolimesnės išlaidos priklauso nuo keliautojo poreikių ir pasirinkimų.
Jo nuomone, kelionės rezultatą dažnai lemia ne turimų pinigų kiekis, o žmogaus požiūris ir sprendimai. Likusios aplinkybės priklauso nuo keliautojo būdo, charakterio ir poreikių.
Kaip ir bet kuri kita investicija, kelionė reikalauja planavimo. Kuo kruopščiau jai pasiruošiama iš anksto, tuo daugiau vertės galima gauti iš pačios patirties.
Nors V. Radzevičius yra apkeliavęs daugybę pasaulio vietų, noras keliauti niekur nedingo. Jį vis dar traukia nepatogios ir nenuspėjamos išvykos, kuriose svarbiausia ne prabanga, o atradimo jausmas.
Jei atsirastų galimybė, jis vėl rinktųsi seną automobilį, dulkėtus kelius ir bekeles, nes tokiose kelionėse niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Būtent tokio netikėtumo jis pasiilgsta.
Pašnekovas pabrėžė, kad keliauti galima įvairiai – nebūtina rinktis tolimiausius pasaulio kampelius. Šiuo metu jį patį domina Lietuvos pažinimas pėsčiomis, dviračiu ar kitomis priemonėmis.
Pradedantiesiems keliautojas siūlo rinktis patogią ir finansiškai prieinamą kryptį – Pietryčių Aziją. Šiame regione keliauti gana paprasta, o išlaidos dažnai būna mažesnės nei daugelyje kitų pasaulio vietų.
