Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgymu, tačiau tyrimai rodo, kad reikšmės gali turėti ne tik maisto pasirinkimas, bet ir laikas, kada valgoma pirmą kartą.
Diskusijos apie tai, kas turėtų būti pusryčių lėkštėje – sumuštinis ar avižinė košė – netyla. Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į kitą aspektą: valgymą ryte gali būti verta pradėti anksčiau. Apie tai rašo nypost.com.
Šis tekstas yra tik informacinio ir patariamojo pobūdžio. Dėl individualios sveikatos bei mitybos rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Kada pradėti valgyti?
Žurnale „European Journal of Clinical Nutrition“ paskelbto didelės apimties tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 31 tūkst. 40 metų ir vyresnių suaugusiųjų duomenys. Tyrėjai vertino, ar pirmojo ir paskutinio dienos valgymo laikas gali būti susijęs su gyvenimo trukme.
Dalyviai turėjo nurodyti, ką ir kada valgė per 24 valandas. Laikotarpis nuo pirmojo iki paskutinio valgymo buvo apibrėžtas kaip valgymo langas.
Rezultatai parodė tendenciją: kuo vėliau žmonės pradėdavo valgyti, tuo didesnė buvo ankstyvos mirties dėl bet kokios priežasties rizika. Palyginti su tais, kurie pusryčiaudavo nuo 7 iki 8 valandos ryto, valgantiems tarp 8 ir 10 val. ši rizika buvo 10 proc. didesnė.
Pradėjusiems valgyti nuo 10 val. iki vidurdienio rizika buvo 19 proc. didesnė. Panašus ryšys nustatytas ir vertinant mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, riziką.
Valgymas po vidurdienio siejamas su dar didesne rizika
Žmonėms, kurie pirmą kartą pavalgydavo po vidurdienio, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 46 proc. didesnė nei tiems, kurie pradėdavo valgyti nuo 7 iki 8 val. ryto.
Be to, 50 metų ir vyresni tyrimo dalyviai, valgę vėliau, vidutiniškai gyveno beveik 2,5 metų trumpiau.
Vis dėlto tyrimo rezultatai parodo tik ryšį tarp vėlesnio valgymo pradžios ir trumpesnės gyvenimo trukmės – jie neįrodo, kad vėlyvas valgymas tiesiogiai ją sutrumpina. Šios išvados papildo vis daugėjančius duomenis, kad sveikatai gali būti svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kada tai darome.
Praėjusiais metais „Mass General Brigham“ atliktas tyrimas taip pat siejo vėlesnius pusryčius vyresniame amžiuje su didesne ankstyvos mirties rizika, depresija, nuovargiu ir burnos sveikatos problemomis. Pastebėta, kad kuo daugiau sveikatos sutrikimų turėjo žmonės, tuo vėliau jie pusryčiaudavo.
Kiti tyrimai parodė, kad įprotis nuolat valgyti vėlai gali neigiamai veikti 24 valandų biologinį laikrodį, sukelti gliukozės kiekio kraujyje šuolius ir padidinti streso hormonų lygį.
Pirmojo tyrimo vyresnysis autorius Zhilei Shanas portalui „ScienceAlert“ teigė, kad vėlyvą valgymą reikėtų vertinti kaip galimą rizikos rodiklį ir galimai pakeičiamą elgesio veiksnį, o ne kaip galutinį tiesioginio priežastinio poveikio įrodymą.
Tyrimą ribojo ir kitos aplinkybės: mokslininkai įvertino tik vieną 24 valandų valgymo laikotarpį, taip pat neanalizavo dalyvių miego įpročių, fizinio aktyvumo laiko bei kitų galimų veiksnių.
