Mįslinga JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe’o kelionė į Maskvą sukėlė daugybę klausimų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad Lietuva apie šį vizitą buvo informuota, o daugiau informacijos apie susitikimo dalyvius, turinį ir tikslus tikimasi sulaukti kitą savaitę.
Kol kas viešumoje sklando tik įvairios versijos. Viena jų – kad Vašingtonas galėjo perduoti Maskvai perspėjimą nesikišti į Baltijos šalių ar kitų NATO valstybių reikalus.
Kodėl CŽA vadovas išvyko į Rusiją?
Praėjusią savaitę amerikiečiai surengė neįprastai didelio masto, iš anksto neskelbtas pratybas. Dešimtys skirtingų šalių karinių orlaivių skraidė aplink Kaliningradą, o į operaciją buvo įtraukti ir moderniausi elektroninės kovos lėktuvai.
Kai kurie apžvalgininkai šiuos veiksmus įvertino kaip signalą Rusijai: Jungtinės Valstijos demonstravo savo pajėgumus ir parodė, kad prireikus NATO galėtų greitai smogti Kaliningrade dislokuotoms Rusijos pajėgoms.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad tokiomis priemonėmis siekiama parodyti ryžtą, žinias ir gebėjimą sutelkti reikiamus pajėgumus vienoje vietoje, jei Rusija turėtų neigiamų ketinimų. Tai, anot jo, veiktų kaip atgrasymo priemonė.
Kitą dieną į Maskvą atvykus Johnui Ratcliffe’ui kilo klausimas, kokią žinią jis galėjo nugabenti Kremliui po NATO pajėgumų demonstravimo.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala pabrėžė, kad toks vizitas nėra įprastas. CŽA direktorius dėl devynių valandų kelionės į vieną pusę neskrenda dažnai, todėl pats vizitas rodo, jog situacija buvo pakankamai svarbi, kad prezidentas Donaldas Trumpas pasiųstų vieną reikšmingiausių savo administracijos pareigūnų.
R. Vaikšnoras svarstė, kad šiuo metu tik CŽA vadovas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tiksliai žino, apie ką kalbėta, todėl kol nėra oficialių pareiškimų, galima tik numanyti, kad aptartos galėjo būti įvairios temos.
Nei CŽA, nei Baltieji rūmai vizito oficialiai nekomentuoja. V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas iš pradžių tvirtino, esą Kremlius apie J. Ratcliffe’o atvykimą nežino, tačiau toks paaiškinimas buvo vertinamas skeptiškai. Vėliau D. Peskovas pranešė, kad CŽA direktorius susitiko su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu.
Viena iš galimų kelionės priežasčių – įspėti Rusiją net nesvarstyti išpuolių prieš NATO šalis. L. Kojala teigė, kad Vašingtonas tokiais atvejais jau daugelį metų laikosi nuoseklios taktikos: stiprina atgrasymą ir potencialiam agresoriui siunčia aiškų signalą, jog bet kokie veiksmai sulauktų tiesioginio atsako. Todėl šį vizitą galima vertinti kaip prevencinį žingsnį.
Lietuva ir Latvija kol kas detalių neatskleidžia
Vis dėlto kol kas nėra patvirtintos informacijos, dėl kokių konkrečių priežasčių CŽA vadovas vyko į Maskvą ir ką ten aptarė. Žinoma tik tiek, kad J. Ratcliffe’as buvo sustojęs ir Rygoje, tačiau Latvijos vadovas apie šią kelionę plačiau nekalba.
Latvijos prezidentas Edgars Rinkvičs sakė, kad šalies diplomatinis ir žvalgybinis bendradarbiavimas su sąjungininkais yra labai glaudus. Tačiau, jo teigimu, komentarus apie vizitą JAV partneriai pateiks tiek, kiek patys laikys reikalinga. Nei jis, nei Latvijos ministerijos ar kitos valstybės institucijos šiuo metu papildomos informacijos neskelbs.
G. Nausėda teigė, kad Lietuva iš partnerių buvo informuota apie vizitą, o duomenys apie susitikimo turinį ir tikslus turėtų būti pateikti nedelsiant – tikėtina, jau kitą savaitę. Prezidentas išreiškė viltį, kad susitikimas buvo skirtas geopolitinei įtampai regione mažinti.
Jungtinės Valstijos taip pat mato Europoje vykdomą Rusijos hibridinių išpuolių kampaniją. Neseniai Amerikos Kongresui buvo pristatytas specialus raportas apie Rusijos atakas Europoje. Jame pateiktame žemėlapyje pažymėta daugybė įvykusių sabotažo atvejų.
Todėl neatmetama, kad amerikiečiai galėjo perspėti Rusiją, jog iki šiol nesulaukusi rimto atsako ji neturėtų bandyti žengti dar toliau.
R. Vaikšnoras mano, kad atvykęs CŽA vadovas greičiausiai atsivežė konkrečią žinią. Tai galėjo būti perspėjimas, kad JAV žino apie Rusijos ketinimus, o bet koks prieš Vakarus nukreiptas veiksmas gali sulaukti vienokio ar kitokio atsako.
L. Kojala pabrėžė, kad Maskva JAV žvalgybos agentūrą vertina itin rimtai, ypač dėl jos tiesioginio ryšio su prezidentu. Anot jo, tai nebuvo vien institucinis apsilankymas – kelionė turėjo didelį politinį svorį.
Į Vilnių atvyko Europos Vadovų Tarybos pirmininkas
Tuo metu Lietuvoje viešėjo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa. Į Vilnių jis atskrido šiandien.
A. Costa vadovauja Europos šalių lyderių susitikimams: pirmininkauja posėdžiams, pasitinka valstybių vadovus ir atstovauja EVT. Vis dėlto svarbiausi sprendimai priimami pačių šalių vadovų.
Šis vizitas taip pat nebuvo išskirtinis – A. Costa kasmet rengia keliones po Europos sostines. Vilniuje jam buvo priminta, ką reiškia gyventi šalia Rusijos.
G. Nausėda pabrėžė, kad pastarųjų metų patirtis rodo: hibridinės grėsmės, oro erdvės pažeidimai, GPS trikdžiai, kritinės infrastruktūros sabotažas ir nelegalios migracijos naudojimas nebėra pavieniai incidentai. Jie tapo nuolatine Lietuvos saugumo aplinkos dalimi.
A. Costa teigė, kad Europa supranta susidurianti ne tik su hibridinėmis grėsmėmis. Anot jo, iki 2030 metų turima planą pasirengti tinkamam atsakui į tokias atakas.
Lietuvos ir kitų valstybių žvalgybos vertina, kad plataus masto Rusijos karas prieš Baltijos šalis ar kitas NATO nares yra mažai tikėtinas. Vis dėlto rizika, kad hibridiniai išpuoliai tęsis, išlieka nemaža.
