Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as antradienį netikėtai atvyko į Maskvą, kur, JAV žiniasklaidos teigimu, susitiko su Rusijos pareigūnais. Nei Vašingtonas, nei Maskva kol kas neatskleidė, kas vyko už uždarų durų. Vos kelias valandas trukusi kelionė paskatino svarstymus, ar buvo aptartas karas Ukrainoje, ar Kremliui perduotas tam tikras perspėjimas.
Lietuvos užsienio politikos ekspertai teigia, kad pats aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno apsilankymas Maskvoje nėra pagrindas panikai. Vis dėlto jis rodo, kad tarp Vašingtono ir Maskvos vyksta procesai, kuriems reikėjo būtent tokio lygio atstovo.
J. Ratcliffe’as į Maskvą atskrido per Rygą JAV karinių pajėgų orlaiviu. Viešai skelbta, kad Rusijoje jis praleido vos kelias valandas. CŽA nekomentavo nei kelionės tikslo, nei galimų susitikimų, o aiškios informacijos nepateikė ir Kremlius.
Tai pirmasis žinomas CŽA vadovo vizitas į Maskvą nuo 2021 metų.
D. Jakniūnaitė: pats bendravimas nėra neįprastas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnų kontaktai savaime nėra išskirtinis reiškinys.
Anot jos, skirtingų šalių specialiųjų tarnybų atstovai bendravo ir Šaltojo karo metais, todėl vien pats susitikimo faktas neturėtų kelti nuostabos ar nerimo. Tačiau tai, kad į Maskvą išvyko vienas aukščiausių JAV žvalgybos institucijų vadovų, liudija apie konkretų interesą ir pasiektą tokį komunikacijos lygį, kai tokia kelionė tapo prasminga.
Neatmetami ir Lietuvai nepalankūs susitarimai
D. Jakniūnaitė ragina vertinti vizitą platesniame JAV ir Rusijos santykių kontekste. Jos teigimu, pastaraisiais metais buvo matyti tam tikras Vašingtono ir Maskvos suartėjimas bei nuolaidžiavimo ženklai, todėl negalima atmesti ir Lietuvai nepalankios susitarimų versijos.
Nors pirmiausia kyla mintis, kad kelionė galėjo būti susijusi su Ukraina, ekspertė siūlo neatmesti ir Artimųjų Rytų temos. Prieš kelias dienas buvo paskelbta apie itin griežtas sankcijas Iranui bei asmenims ir įmonėms, kurios su juo prekiautų, importuotų ar pirktų jo produkciją.
Šiame kontekste svarbus ir Kinijos vaidmuo – kaip ji reaguotų į galimas sankcijas. Rusija laikoma svarbia Irano partnere ir rėmėja, nors jos parama nebūtinai yra labai intensyvi ar suteikia daug galimybių. Todėl, D. Jakniūnaitės vertinimu, vizitas galėjo būti susijęs su vienu iš šių klausimų, tačiau galimos ir kitos priežastys.
L. Kojala: pats vizitas galėjo būti žinutė
Politologas Linas Kojala taip pat mano, kad kelionė buvo reikšminga. Jis atkreipė dėmesį, jog amerikiečiai, panašu, nesiekė visiškai nuslėpti J. Ratcliffe’o apsilankymo.
Pasak L. Kojalos, CŽA vadovas retai leistųsi į tokią tolimą kelionę ir maždaug devynias valandas praleistų Maskvoje, jei nebūtų svarbios žinutės ar signalo. Kadangi JAV galėjo imtis daugiau priemonių viešumui išvengti, tačiau to nepadarė, pats vizitas gali būti vertinamas kaip signalas.
Eksperto teigimu, šiuo atveju svarbu ne tik tai, kas buvo pasakyta, bet ir tai, kad J. Ratcliffe’as apskritai atvyko į Maskvą. Kadangi jo viešnagė buvo trumpa, L. Kojala abejoja, ar pagrindinė tema buvo derybos dėl Ukrainos. Jo šaltiniai taip pat tai patvirtina. Politologas mano, kad greičiausiai buvo siekiama perduoti tam tikrą žinutę, nors jos turinį kol kas galima tik spėlioti.
Galimas perspėjimas dėl grėsmės NATO
L. Kojala neatmeta, kad perduotas signalas galėjo būti susijęs su Rusijos keliama grėsme NATO, įskaitant Baltijos valstybes.
Pastaruosius kelis mėnesius sąjungininkai ir viešojoje erdvėje ne kartą kalbėjo apie papildomą Rusijos eskalacijos riziką. Nors situacija dramatiškai nepasikeitė, tokiomis aplinkybėmis JAV paprastai siekia stiprinti atgrasymą.
Anot politologo, CŽA direktorius yra artimas prezidentui Donaldui Trumpui, turi jo asmeninį politinį pasitikėjimą ir disponuoja didele Jungtinių Valstijų žvalgybos sukaupta informacija. Dėl to jis yra tinkamas perduoti Maskvai įvairaus pobūdžio žinutes.
Nors susitikimo dalyviai ir turinys nėra žinomi, L. Kojala mano, kad pokalbiuose galėjo būti paliestas atgrasymo stiprinimas bei galimos Rusijos grėsmės NATO valstybėms, nebūtinai apsiribojant vien Baltijos šalimis.
2021 metais Maskvoje lankėsi W. Burnsas
2021 metais į Maskvą vyko ne J. Ratcliffe’as, o tuometinis CŽA direktorius Williamas Burnsas, dabar jau buvęs agentūros vadovas.
2021 metų lapkričio pradžioje W. Burnsas į Rusiją keliavo tuometinio JAV prezidento Joe Bideno prašymu. Maskvoje jis susitiko su Rusijos Saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu. Vėliau telefonu jis kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kelionę patvirtino keli JAV žiniasklaidos šaltiniai
JAV žiniasklaida antradienį pranešė, kad J. Ratcliffe’as į Maskvą atvyko susitikimams. Tai pirmasis žinomas jo apsilankymas Rusijoje einant CŽA direktoriaus pareigas.
Kelionės tikslas kol kas lieka neaiškus. Situacijos dar nekomentavo nei CŽA, nei Baltieji rūmai.
Televizija „CBS News“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, patvirtino J. Ratcliffe’o kelionę. Naujienų portalas „Axios“, remdamasis dviem JAV pareigūnais, šią informaciją patvirtino atskirai.
„Axios“ taip pat skelbė, kad prieš vizitą Vašingtonas informavo Kyjivą apie į Maskvą vykstančią aukšto rango delegaciją ir paprašė iki jos išvykimo susilaikyti nuo smūgių. Ukrainos nacionalinio transliuotojo „Suspilne“ šaltiniai šią informaciją patvirtino ir nurodė, kad Ukraina buvo paprašyta nesmogti ne tik Maskvai, bet ir Sankt Peterburgui.
Skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar24“ duomenimis, JAV karinis lėktuvas C-17 iš Jungtinių Valstijų atskrido į Latviją, o iš ten pasiekė Maskvos Vnukovo oro uostą. Po kelių valandų tas pats orlaivis išskrido iš Maskvos, tačiau neaišku, ar kartu išvyko ir J. Ratcliffe’as.
