Šildomos sėdynės, adaptyvioji greičio palaikymo sistema, išmanieji žibintai ar navigacija anksčiau buvo pasirenkami dar prieš įsigyjant automobilį – pirkėjas mokėdavo už konkrečią komplektaciją. Tačiau automobilių rinkoje sparčiai įsitvirtina kitoks modelis: reikalinga techninė įranga jau būna sumontuota gamykloje, o jos funkcijos aktyvuojamos tik įsigijus licenciją arba užsisakius prenumeratą.
Toks mokestis gali būti taikomas mėnesiui, pusmečiui, metams ar ilgesniam laikotarpiui. Programinės įrangos funkcijų monetizavimas pasaulyje jau sukėlė nevienareikšmišką vairuotojų reakciją.
Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – BMW sprendimas kai kuriose rinkose už prenumeratą aktyvuoti automobiliuose jau įrengtą sėdynių šildymą. Dėl neigiamos vartotojų reakcijos 2023 metais bendrovė šios praktikos atsisakė ir nusprendė daugiau dėmesio skirti programine įranga bei paslaugomis grindžiamoms funkcijoms.
Jungtinėse Valstijose „Mercedes-Benz“ kai kuriems EQ serijos elektromobiliams pasiūlė „Acceleration Increase“ funkciją. Ji leidžia už mėnesinį, metinį arba vienkartinį mokestį programiškai padidinti variklių galią ir pagerinti automobilio dinamiką, nekeičiant techninės įrangos. „Toyota“ JAV sulaukė kritikos, kai paaiškėjo, kad kai kuriuose modeliuose nuotolinis variklio paleidimas įprastu automobilio rakteliu priklausė nuo aktyvios mokamos „Remote Connect“ paslaugos.
Gamintojus tokį modelį domina ir dėl finansinės naudos. „Mercedes-Benz“ 2022 metais iš programinės įrangos produktų bei paslaugų gavo daugiau kaip 1 mlrd. eurų pajamų, o iki dešimtmečio pabaigos tikisi šią sumą padidinti iki kelių milijardų eurų per metus.
Lietuvoje papildomų funkcijų bei paslaugų prenumeratos taip pat nėra naujiena. Gamintojai vis dažniau suteikia galimybę dalį automobilio funkcionalumo įsigyti jau po pirkimo arba pasirinkti, kiek laiko juo naudotis.
Dažniausiai siūlomi ne pavieniai sprendimai, o skaitmeninių paslaugų paketai. Į juos gali įeiti realaus laiko eismo ir navigacijos informacija, nuotolinis durų bei klimato kontrolės valdymas, elektromobilio įkrovimo paslaugos, žemėlapių ir programinės įrangos atnaujinimai, taip pat muzikos transliavimo ar kitos pramogų paslaugos.
„Volkswagen“ paketas „VW Connect Plus“, pasibaigus pradiniam nemokamam dvejų metų laikotarpiui, kainuoja nuo 4,99 euro per mėnesį arba nuo 139 eurų už dvejus metus.
Naujų „Hyundai“ modelių pirkėjams „Bluelink Pro“ šešis mėnesius suteikiamas nemokamai. Vėliau „Bluelink Plus“ kainuoja 2,99 euro per mėnesį arba 29 eurus per metus, o „Bluelink Pro“ – 9,99 euro per mėnesį arba 99 eurus per metus.
Automobilių rinkos atstovai tokį pokytį vertina skirtingai. Vieni mano, kad tai suteikia pirkėjui daugiau lankstumo, kiti pabrėžia papildomas išlaidas ir problemas, kurios gali iškilti automobiliui senstant arba pasikeitus jo savininkui.
Automobilis vis labiau primena kompiuterį
BMW pardavimų vadybininkas Lukas Liberis funkcijų aktyvavimo principą prilygina kompiuteriui ar išmaniajam telefonui.
Jo teigimu, automobilyje gali būti sumontuotos visos reikiamos kameros, radarai ir valdymo blokai, tačiau pati funkcija yra programinė įranga, kurią BMW aktyvuoja tik įsigijus licenciją. Kitaip tariant, įrenginys gali būti techniškai pasirengęs naudoti tam tikrą programą, bet už pačią programą reikia mokėti atskirai.
L. Liberis aiškina, kad vienodesnė techninė automobilių komplektacija gamintojui palengvina gamybos ir logistikos procesus, o pirkėjui leidžia pasirinkti, kurios funkcijos jam reikalingos.
Pasak jo, klientai kartais turi būti papildomai supažindinami su skirtumu tarp automobilyje sumontuotos techninės įrangos ir licencijuojamos programinės funkcijos. Vieni vairuotojai nori funkciją aktyvuoti tik trumpam – pavyzdžiui, žiemos sezonui ar konkrečiai kelionei, o kiti renkasi įsigijimą visam laikui.
BMW siūlo kai kurias funkcijas pirmiausia išbandyti nemokamai, o vėliau jas užsisakyti mėnesiui, metams, keleriems metams arba visam automobilio naudojimo laikotarpiui, jei konkrečiam modeliui ir funkcijai tokia galimybė numatyta.
Jeigu automobilyje jau yra reikalingi jutikliai ir kameros, per „Functions on Demand“ galima aktyvuoti parkavimo asistentą „Parking Assistant Professional“, vairuotojo asistentą „Driving Assistant Plus“ arba vaizdo įrašymo funkciją „Drive Recorder“.
L. Liberio teigimu, toks sprendimas naudingas ir būsimiems automobilio savininkams: funkcija, kurios nereikėjo pirmajam pirkėjui, vėliau gali būti aktyvuota naujojo savininko.
„BMW X3“ modeliui „Digital Premium“ paketas ketveriems metams kainuoja 490 eurų.
Gamykloje įdiegiama daugiau, nei pirkėjas iš karto gauna
„Mercedes-Benz“ atstovai Lietuvoje prenumeruojamas funkcijas vadina įprasta praktika, kurią taiko ne vienas automobilių gamintojas.
Jų teigimu, atsiimdamas naują automobilį klientas dažniausiai jame jau randa įdiegtas pagrindines funkcijas, kurioms tereikia aktyvinimo. Kai kurios funkcijos gali būti nepasirinktos užsakymo metu arba jų gali nebūti konkrečiame sandėlyje esančiame automobilyje. Tokiu atveju automobilio galimybes galima išplėsti užsisakius papildomą paslaugą prenumeratos pagrindu.
„Mercedes-Benz“ skiria dvi pagrindines prenumeratų rūšis. Pirmajai priklauso konkrečios automobilio funkcijos, tokios kaip skaitmeninių priekinių žibintų „Projection Function“ arba adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema „DISTRONIC“.
Jeigu šios funkcijos užsakomos gamykloje, jos gali galioti visą automobilio eksploatavimo laiką. Aktyvuojant jas vėliau, šiuo metu galima pasirinkti 1–3 metų laikotarpį.
Antrajai grupei priskiriamos ryšio paslaugos, kurioms būtinas mobilusis internetas, nuolat atnaujinami žemėlapiai, licencijos ar kita išorinė infrastruktūra.
Pirmuosius trejus metus su šiomis paslaugomis susijusias išlaidas „Mercedes-Benz“ įtraukia į automobilio kainą. Vėliau savininkas gali pasirinkti, kurias paslaugas tęsti, ir užsisakyti mokamus paketus.
Gamintojo atstovai pažymi, kad žemėlapių atnaujinimui ar nuotoliniam automobilio valdymui reikalingi nuolatiniai kaštai, pavyzdžiui, mėnesiniai mokesčiai ar licencijų įmokos. Todėl tokių paslaugų nereikėtų tikėtis nemokamai visą automobilio eksploatavimo laiką.
Bazinės saugos sistemos neišsijungia
Prenumeratos neapima visų su saugumu susijusių funkcijų. „Mercedes-Benz“ atstovai Lietuvoje teigia šiuo metu nesiūlantys saugos funkcijų prenumeratos pagrindu. BMW savo ruožtu skiria bazines saugos sistemas nuo papildomai įsigyjamų pažangių vairuotojo pagalbos funkcijų.
BMW atstovas L. Liberis pabrėžia, kad dėl pasibaigusios prenumeratos bazinės su vairavimo saugumu susijusios funkcijos nėra išjungiamos. Tarp jų nurodomos prevencinė susidūrimo ir eismo juostos palaikymo sistemos.
Pažangesni sprendimai, pavyzdžiui, per „Functions on Demand“ siūlomas „Driving Assistant Plus“, gali būti aktyvuojami pasirinktam laikotarpiui. Jam pasibaigus papildoma funkcija tampa nebeprieinama, tačiau pagrindinės saugos sistemos ir toliau veikia.
Įrangą montuoti iš anksto verčia ir reikalavimai
„OBDeleven“ Automobilių diagnostikos plėtros vadovas Aurimas Frankauskas aiškina, kad dalį kamerų, radarų ir kitų komponentų gamintojai montuoja dėl Europos Sąjungos reikalavimų.
Nuo 2024 m. liepos 7 d. visi naujai registruojami lengvieji automobiliai turi turėti pažangias saugos sistemas, tarp jų – automatinio avarinio stabdymo funkciją, galinčią aptikti automobilius, pėsčiuosius ir dviratininkus.
Šiam tikslui dažniausiai naudojama priekinė kamera, radaras arba abu komponentai kartu. Ta pati techninė įranga gali būti pritaikyta automatiniam tolimųjų šviesų valdymui, kelio ženklų atpažinimui ar adaptyviajam greičio palaikymui. Todėl norint pasiūlyti papildomą funkciją ne visada reikia montuoti naujus komponentus – kartais pakanka pakeisti programinę įrangą.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai įranga įmontuojama iš anksto, nors be papildomos licencijos ji nenaudojama jokioje kitoje sistemoje. Vienas tokių pavyzdžių – sėdynių šildymo elementai.
A. Frankausko teigimu, suvienodindami automobilių komplektaciją gamintojai supaprastina gamybą ir mažina jos kaštus. Be to, jie tikisi, kad galimybė funkciją aktyvuoti keliais paspaudimais paskatins ją įsigyti jau po automobilio pirkimo.
Interneto ryšys vis dėlto būtinas ne visoms funkcijoms. Jo dažniausiai reikia sprendimams, kurie naudoja realaus laiko išorinius duomenis arba veikia per gamintojo infrastruktūrą. Tai – eismo informacija, žemėlapių ir orų duomenys, automobilio atrakinimas bei užrakinimas telefonu, buvimo vietos nustatymas, avarinio iškvietimo ir elektromobilio įkrovimo paslaugos, nuotolinė diagnostika.
Ryšys taip pat naudojamas nuotoliniams programinės įrangos atnaujinimams. Jais gali būti šalinami sutrikimai, saugumo spragos arba keičiami sistemų veikimo parametrai.
A. Frankauskas pateikia „Keyless Go“ pavyzdį: jeigu lyjant sistemos durų rankenėlės netinkamai reaguoja į prisilietimą, nuotoliniu būdu pakeitus parametrus problemą galima išspręsti be vizito servise.
Tačiau prie gamintojų serverių vis dažniau jungiamos ir tokios funkcijos, kurioms interneto ryšys techniškai nėra būtinas. Tarp jų gali būti sėdynių šildymas, papildomas salono apšvietimas, važiavimo režimai ar automatinių tolimųjų šviesų asistentas „Matrix“.
Tokiais atvejais internetas reikalingas ne funkcijai veikti, o patikrinti, ar ji konkrečiame automobilyje aktyvuota ir ar licencija dar galioja. Informacija apie licencijos terminą gali būti saugoma ir pačiame automobilio valdymo bloke, todėl funkcija pasibaigus prenumeratai gali automatiškai nustoti veikti.
Specialistas taip pat nurodo, kad kai kuriuose automobiliuose belaidis „Apple CarPlay“ ar kitos skaitmeninės paslaugos gali būti įjungiamos arba išjungiamos atsižvelgiant į šalį, kurioje automobilis naudojamas. Tam įtakos gali turėti nacionaliniai teisės aktai, ryšio dažniai, standartai, licencijavimo sąlygos ar gamintojo regioninė politika.
Naudoto automobilio pirkėjui teks tikrinti ne vien techniką
Nors prenumeratos pirmiausia aktualios naujų automobilių pirkėjams, laikui bėgant jos taps svarbios ir naudotų automobilių rinkoje.
BMW ir „Mercedes-Benz“ atstovai teigia, kad jų sistemose visam laikui įsigytos arba ribotam laikui aktyvuotos funkcijos susiejamos su konkrečiu automobiliu, o ne su ankstesnio savininko paskyra. Pardavus automobilį, nuolatinės funkcijos lieka naujam savininkui, o terminuotomis paslaugomis jis gali naudotis iki jų galiojimo pabaigos.
„Mercedes-Benz“ nurodo, kad naujam savininkui susiejus savo profilį su automobiliu, „Mercedes me“ programėlėje galima patikrinti, kurios paslaugos aktyvuotos neribotam laikui, kurios galioja nustatytą terminą ir kada jis baigsis.
Tačiau A. Frankauskas pabrėžia, kad skirtingi gamintojai licencijas saugo ir tikrina nevienodai. Vienu atveju licencija įrašoma į automobilio valdymo bloką, todėl po aktyvavimo nuolatinio ryšio su serveriais dažniausiai nebereikia.
Kitu atveju duomenys apie įsigytas funkcijas saugomi gamintojo duomenų bazėje pagal VIN kodą. Automobilis periodiškai arba tam tikromis aplinkybėmis prisijungia prie serverio ir patikrina licencijos būseną.
Dar vienas modelis – funkcija ar paslauga susiejama ne tik su automobiliu, bet ir su konkretaus naudotojo paskyra. Tai dažniau taikoma nuotoliniam valdymui, navigacijai, įkrovimui ir kitoms internetinėms paslaugoms.
Pasikeitus savininkui, dalis tokių paslaugų gali nebūti perduodama kartu su automobiliu, todėl naujajam pirkėjui gali tekti jas aktyvuoti iš naujo.
Diagnostikos įrankiai, tokie kaip „OBDeleven“, leidžia matyti automobilyje esančius valdymo blokus, kameras, radarus ir dalį užkoduotų ar aktyvuotų funkcijų. Vis dėlto universali diagnostikos įranga ne visada parodo gamintojo licencijų būseną.
Dėl to prieš perkant naudotą automobilį A. Frankauskas pataria patikrinti jo įrangą diagnostikos priemonėmis, peržiūrėti funkcijų būseną multimedijos sistemoje arba gamintojo programėlėje. Jei įmanoma, pagal VIN kodą verta kreiptis ir į oficialią gamintojo atstovybę.
Brangios prenumeratos gali paskatinti ieškoti neoficialių sprendimų
A. Frankauskas mano, kad kuo daugiau automobilyje jau esančios techninės įrangos funkcijų bus ribojama mokamomis licencijomis, tuo daugiau vairuotojų gali bandyti rasti pigesnių aktyvavimo būdų.
Tačiau, jo teigimu, automobilio konfigūravimas ir gamintojo licencijos apsaugos apėjimas nėra tas pats. Jei keičiami tik vietiniai konfigūracijos parametrai arba aktyvuojamos gamintojo numatytos funkcijos, kurioms nereikia apeiti licencijų ar kitų techninių apsaugų, tai laikoma automobilio konfigūravimu.
Savininkas gali keisti programinius nustatymus tiek, kiek tai neprieštarauja teisės aktams ir nekelia grėsmės eismo saugumui. Visai kita situacija susidaro, kai funkcija apsaugota licencija arba jos veikimui būtina gamintojo infrastruktūra. Tokiu atveju aktyvavimas apeinant licencijos apsaugą ar naudojantis serverių paslaugomis be leidimo nėra tinkama praktika.
Specialistas ypač įspėja nekeisti saugos sistemų veikimo programiniu būdu. Neoficialiai aktyvuojant funkcijas, anot jo, dažniau kyla ne rizika visiškai sugadinti automobilį, o pavojus neteisingai sukonfigūruoti atskirus valdymo blokus.
Pavyzdžiui, įjungus eismo juostos palaikymo asistentą automobilis gali atpažinti kelio linijas, tačiau spūstyse veikiantis „Traffic Jam Assist“ gali neveikti, jei jam reikia papildomos konfigūracijos, kitų jutiklių arba licencijų.
Panaši problema gali kilti su priekabos kabliu. Jeigu suprogramuojamas tik priekabos valdymo blokas, elektros instaliacija gali veikti tinkamai, tačiau neperkonfigūravus ABS/ESP bloko automobilis gali nesuprasti, kad važiuoja su priekaba.
Tokiu atveju stabdymo ar stabilumo kontrolės sistemos gali veikti ne taip, kaip numatė gamintojas. Kasdien važiuojant vairuotojas skirtumo gali nepastebėti, tačiau kritinėje situacijoje tai gali paveikti automobilio stabilumą.
Didžiausias klausimas – kas liks po 15 metų?
Automobiliai dažnai naudojami 15–20 metų ar dar ilgiau, todėl prenumeratų modelis kelia klausimų dėl ilgalaikio skaitmeninių paslaugų palaikymo.
BMW pardavimų vadybininkas L. Liberis nurodo, kad kai kurios skaitmeninės paslaugos ateityje gali būti atnaujinamos, pakeičiamos naujomis arba išimtiniais atvejais nutraukiamos, jei keistųsi technologinės galimybės, trečiųjų šalių sprendimai ar vartotojų poreikiai.
Jo teigimu, BMW atsižvelgia į tai, kad automobiliai eksploatuojami gerokai ilgiau nei daugelis kitų skaitmeninių įrenginių, todėl siekia išlaikyti ilgalaikį paslaugų prieinamumą ir suderinamumą.
„Mercedes-Benz“ atstovai teigia iki šiol nesusidūrę su situacija, kai gamintojas būtų nustojęs teikti konkrečią skaitmeninę paslaugą arba nebepalaikytų automobilio programinės įrangos. Dėl šios priežasties jie galimos produktų strategijos šiuo klausimu nekomentuoja.
A. Frankausko vertinimu, pasekmės priklausytų nuo to, kiek konkreti funkcija susieta su gamintojo serveriais ir kitomis išorinėmis paslaugomis.
Kai kurie sprendimai galėtų veikti toliau, bet prarastų dalį galimybių. Pavyzdžiui, navigacija galėtų rodyti anksčiau įrašytus žemėlapius, tačiau nebegautų naujų kelių, greičio ribojimų ar realaus laiko eismo informacijos.
Specialistas mano, kad automobilių gamintojai pagrindinių programinės įrangos atnaujinimų, serverių infrastruktūros ir skaitmeninių paslaugų palaikymą turėtų užtikrinti bent 10–15 metų nuo paskutinio konkretaus modelio pagaminimo. Toks terminas, jo vertinimu, labiau atitiktų tikrą automobilio naudojimo laiką, kuris dažnai siekia 15–20 metų ar daugiau.
