Praėjusių metų ekstremalių orų pasekmės Vakarų Lietuvos ūkiuose juntamos ir šiemet. Ūkininkai dar nebaigė derliaus nuėmimo, o savaitgalį regioną užklupę rekordiniai krituliai dar labiau apsunkino darbus. Dėl užmirkusių laukų vėluoja žieminių rapsų sėja, o dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti. Tikslius audros nuostolius ūkininkai dar tik pradeda vertinti.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas teigė, kad praėjusių metų ekstremalios sąlygos turėjo ilgalaikių padarinių, o šiemet Vakarų Lietuvos ūkiuose problemos kartojasi.
Pernai dėl nepalankių orų žieminių rapsų laiku pasėti beveik nebuvo įmanoma. Žieminiai kviečiai buvo sėjami į drėgną dirvą ir gana vėlai, o per žiemą dalis jų neišliko dėl didelės sniego dangos.
Anot A. Vanago, Vakarų Lietuvoje dar liko daug nenukultų plotų. Kai kuriuose ūkiuose nebuvo nuimta apie 60–70 proc. derliaus, todėl savaitgalį iškritęs rekordinis kritulių kiekis situaciją dar labiau pablogino.
Mažeikiuose prašyta skelbti ekstremalią situaciją
Dėl itin gausių kritulių Mažeikių rajono ūkininkai kreipėsi į savivaldybę, prašydami įvertinti, ar yra pagrindas skelbti ekstremalią situaciją. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodyta, kad savaitgalį rajone buvo pasiekti labai aukšti kritulių kiekio kriterijai.
Tačiau nuo liūčių nukentėjo ne tik Mažeikių rajonas. Sudėtinga padėtis susidarė Telšių, Biržų, Šiaulių ir kituose rajonuose, o neįprastai didelis vandens kiekis paveikė iš esmės visą Lietuvą.
Ūkininkai šiuo metu renka informaciją apie finansinius nuostolius. Jie vertinami pagal jau nuimto derliaus ir pasėtų kultūrų dalį, kad vėliau preliminarūs duomenys galėtų būti pateikti Žemės ūkio ministerijai.
Kiek derliaus dar liko laukuose?
A. Vanago teigimu, Vakarų Lietuvoje dar nenukulta apie 30 proc. įvairių kultūrų. Laukuose tebėra vasarinių miežių, vasarinių kviečių ir dalis žieminių kviečių. Visoje šalyje derliaus nuėmimas vyksta sparčiau, tačiau dar liko pupų, vasarinių rapsų ir kitų kultūrų, todėl bendras nenuimto derliaus kiekis dar gali keistis.
Ne mažiau nerimo kelia ir žieminių rapsų sėja. Šiuo metu pasėta tik maždaug trečdalis planuojamo ploto, nors optimalūs sėjos terminai jau praėjo. Ūkininkai stengiasi darbus atlikti iki naujų kritulių, tačiau vėlyvai pasėti augalai gali nespėti pasiruošti žiemai.
Be to, vizualiai vertinant, dėl perteklinio vandens gali būti prarasta apie 10 proc. jau pasėto ploto. Vanduo greitai nenuslūgs, todėl dalis pasėlių gali žūti.
Nuo tokių audrų apsisaugoti beveik neįmanoma
Pasak A. Vanago, žemės ūkyje visiškai pasiruošti ekstremaliems orams sudėtinga, nes darbai vyksta atvirame lauke. Ūkininkai draudžia pasėlius ir investuoja į apsaugą, tačiau draudimas ne visada kompensuoja brandžių pasėlių patirtą žalą.
Jeigu grūdai neišbyra iš varpų, nenukrenta ant žemės ir žala nepasiekia nustatytos ribos, draudimo išmoka gali būti neskiriama. Vis dėlto grūdų kokybė dėl nepalankių sąlygų gali prastėti, o tai ūkininkams taip pat reiškia nuostolius. Todėl net apdrausti ir apsaugos priemones naudojantys ūkiai nėra visiškai apsaugoti nuo ekstremalių orų padarinių.
Mažesnis Lietuvos derlius nebūtinai reiškia didesnes grūdų kainas ūkininkams. Kadangi prekiaujama pasaulinėje žaliavų rinkoje, kainas daugiausia lemia tarptautinė pasiūla ir paklausa. Jei Lietuvoje produkcijos trūktų, ją būtų galima importuoti iš kitų šalių.
Dėl tos pačios priežasties ekstremalių reiškinių Lietuvoje negalima tiesiogiai susieti su maisto kainų augimu. Grūdai sudaro palyginti nedidelę galutinės duonos kainos dalį – apie 5–7 proc. Tad net grūdams pabrangus 10 proc., duonos kaina pasikeistų palyginti nedaug.
Audra pridarė žalos ir žmonių turtui
Po savaitgalį visoje Lietuvoje praūžusios audros „Lietuvos draudimas“ jau buvo gavęs daugiau kaip 4,6 tūkst. prašymų atlyginti žalą, kurios bendra vertė siekė 3,6 mln. eurų. Bendrovės ekspertai pirmadienį preliminariai skaičiavo, kad bendra audros nuostolių suma gali siekti iki 3 mln. eurų.
Vidutinė užregistruota žala sudaro apie 800 eurų, o didesnių nei 10 tūkst. eurų nuostolių kol kas užfiksuota apie 15. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus nurodė, kad administravimas baigtas 43 proc. atvejų, o klientams jau išmokėta daugiau nei 800 tūkst. eurų.
Dėl ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų dalis gyventojų negalėjo iš karto pranešti apie žalą. Todėl bendrovė šiuo atveju netaiko trijų darbo dienų termino – apie nuostolius klientai galės informuoti ir vėliau.
Audra išsiskyrė ne tik žalų skaičiumi, bet ir mastu: pranešimai gauti iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Vidurio ir Rytų Lietuva – Kauno miestas ir rajonas, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos, Rokiškio rajonai, taip pat Vilniaus miestas ir rajonas.
Daugiausia pranešimų sulaukta dėl stipraus vėjo padarinių. Kol kas didelių ir kompleksinių nuostolių užregistruota palyginti nedaug.
