Ginkluotės ir karinės įrangos pirkimus išnagrinėjusi Valstybės kontrolė nustatė, kad kiek mažiau nei pusės analizuotų įsigijimų derinimas truko nuo vieno mėnesio iki daugiau nei metų.
Ketvirtadienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad 42 proc. pirkimų atvejų derinimo procedūros su ministerijos padaliniais, patariamosiomis grupėmis ir kitomis institucijomis užsitęsė nuo 30 iki 374 dienų.
Auditorių vertinimu, proceso trukmę lėmė nepakankamai aiškiai vidaus teisės aktuose apibrėžtos pirkimuose dalyvaujančių subjektų funkcijos. Be to, patariamosioms grupėms praktiškai buvo suteiktas sprendimų priėmimo vaidmuo, o atsakomybės išskaidymas reikšmingai apsunkino strategiškai svarbių pirkimų eigą ir vilkino įsigijimus.
Valstybės kontrolė nustatė, kad 45 proc. – 14 iš 31 – nagrinėtų ginkluotės pirkimų sprendimų priėmėme dalyvavo krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos: Gynybos resursų taryba, Ginkluotės ir karinės technikos grupė bei Gynybos resursų grupė.
Taip pat paaiškėjo, kad Gynybos resursų agentūra (GRA), vykdydama pirkimus, rėmėsi šių institucijų protokoliniais nutarimais, nors nebuvo priimta ministro ar jo įgalioto asmens teisės akto.
Auditorių teigimu, šios institucijos pagal teisę neturi įgaliojimų priimti sprendimų – jų funkcija yra teikti siūlymus ir išvadas. Todėl praktika galutinius pirkimų veiksmus grįsti vien protokoliniais sprendimais neatitinka viešojo administravimo principų. Tokiu būdu patariamosioms grupėms faktiškai priskiriama funkcija, kurios jos neturi, o papildomas derinimas dar labiau ilgina ir taip kritiškai užsitęsiančius pirkimus.
Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį į interesų deklaravimo problemą. Nors patariamųjų institucijų nariai daro tiesioginę įtaką pirkimų rezultatams, jie nedeklaruoja privačių interesų kaip pirkimo proceso dalyviai, nes tokios pareigos nenustato galiojantys teisės aktai. Tai, auditorių vertinimu, kelia šališkumo ir neskaidrumo riziką.
Skaidrumo trūkumų rasta ir perkančiosiose organizacijose. 2023–2025 metais GRA pagal išimtis vykdyti ginkluotės pirkimai sudarė 40 proc. visos sutarčių vertės – 3,4 mlrd. eurų.
Nors visi GRA darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus, tikrinant pirkimus nustatyta, kad 53 proc. procedūrose dalyvavusių asmenų niekaip nenurodė savo faktinio dalyvavimo konkrečiame pirkime. Tuo metu 74 proc. šių darbuotojų tiesiogiai rengė pirkimo inicijavimo paraiškas.
Audito metu taip pat užfiksuota atvejų, kai konfidencialumo pasižadėjimai buvo pasirašyti jau prasidėjus pirkimo procedūroms.
Reaguodama į nustatytas problemas, Valstybės kontrolė Krašto apsaugos ministerijai rekomendavo aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetenciją bei atsakomybę. Ministerijai taip pat siūloma nustatyti sprendimų derinimo tvarką ir terminus.
Siekiama, kad galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, o derinimo procesas sutrumpėtų ir neviršytų 35 darbo dienų.
Gynybos resursų agentūrai rekomenduota sustiprinti pirkimų kontrolę bei užtikrinti, kad procesas atitiktų viešųjų pirkimų principus ir reikalavimus.
BNS anksčiau šį mėnesį skelbė, kad Valstybės kontrolė taip pat nustatė, jog įsigijimų sistema nespėja patenkinti kariuomenės poreikių. Audito duomenimis, per dvejus metus neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje padidėjo ir 2025 metais siekė 59 proc.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
