Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą apsilankė Tolimuosiuose Rytuose esančiose Kurilų salose. Į dalį šio salyno teises reiškianti Japonija dėl vizito Maskvai pareiškė griežtą protestą.
Teritorinis ginčas dėl salų Rusijos ir Japonijos santykius temdo jau daugelį metų. Japonijoje jos vadinamos Šiaurinėmis teritorijomis, o 1945 m. jas užėmė Sovietų Sąjunga.
Kremlius paviešino vaizdo medžiagą, kurioje V. Putinas matomas Kurilų salose. Rusijos žiniasklaida skelbė, kad prezidentas apsilankė žuvų perdirbimo gamykloje ir ten buvo pavaišintas ikrais.
Į Kurilus Rusijos vadovas atvyko po viešnagės netoliese esančioje Sachalino saloje. Ten Rusijos karinis jūrų laivynas vykdė pratybas.
Sachalino saloje V. Putinas taip pat surengė pasitarimą dėl Rusijos rytinių sienų saugumo užtikrinimo, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Japonijos ir Rusijos santykiai dar labiau suprastėjo Maskvai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuo pat metu Rusijos ryšiai su Kinija ir Šiaurės Korėja sustiprėjo.
Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi pareiškė, kad Šiaurinės teritorijos yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis tiek istoriniu, tiek tarptautinės teisės požiūriu. Dėl to vyriausybė išreiškė griežtą protestą prieš V. Putino vizitą.
Strategiškai svarbios vulkaninės kilmės salos yra į šiaurę nuo Hokaido. Sovietų Sąjunga jas užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir nuo tada išlaiko ten karinį buvimą.
2010 m. tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju šalies vadovu, apsilankiusiu ginčijamoje teritorijoje. Vėliau, jau eidamas ministro pirmininko pareigas, jis į salas sugrįžo dar kelis kartus.
Atšiaurios salos, turtingi ištekliai
Keturios ginčijamos teritorijos yra Kurilų salyno dalis. Šis vulkaninis salynas plačiu lanku driekiasi nuo Rusijai priklausančio Kamčiatkos pusiasalio iki Hokaido – pagrindinės šiaurinės Japonijos salos.
Sovietų Sąjunga karą Japonijai paskelbė tik 1945 m. rugpjūčio 8 d., jau po atominės bombos numetimo ant Hirošimos ir likus šešioms dienoms iki karo pabaigos.
Rusijoje ginčijamos salos vadinamos Kunaširu, Chabomajais, Šikotanu ir Iturupu, o Japonijoje jų pavadinimai yra Kunaširu, Habomajumi, Šikotano sala ir Etorofu sala.
Atšiauraus klimato salose gyvena maždaug 20 tūkst. Rusijos piliečių. Jose yra aukso, sidabro ir kitų naudingųjų iškasenų, o aplinkiniuose vandenyse gausu žuvų.
1945 m. Maskvai užėmus salas, iš jų buvo deportuota apie 17 tūkst. jose gyvenusių japonų.
Šaltojo karo metais salos tapo svarbiu strateginiu tašku: jose veikė oro ir jūrų bazės, o Sovietų Sąjunga konfrontavo su Jungtinėmis Valstijomis ir pagrindine jų sąjungininke Ramiojo vandenyno regione – Japonija.
Tokijo ir Maskvos derybose ne kartą buvo matyti galimos pažangos ženklų, tačiau procesas vėl sustodavo. 1956 m., atkūrus diplomatinius santykius, Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas pasiūlė pagal taikos sutartį Japonijai grąžinti dvi ginčijamas salas.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. derybos buvo atnaujintos, tačiau susitarti dėl teritorijų nepavyko.
