Kapavietės priežiūra dažnai laikoma privačiu reikalu, tačiau galimybę savarankiškai keisti kapo aplinką riboja teisės aktai. Kai kuriuos darbus prieš pradedant būtina suderinti su kapinių prižiūrėtoju ar savivaldybe. Taisyklių nepaisymas gali baigtis ne tik administracine bauda, bet ir pareiga savo lėšomis išardyti atliktus darbus.
Naujienų portalui tv3.lt teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kokius darbus galima atlikti be papildomo derinimo, kada būtina kreiptis į atsakingas institucijas ir kokios pasekmės gresia pažeidus nustatytą tvarką.
Ne kiekvienas darbas kapavietėje vertinamas vienodai
Pasak R. Joskaudienės, pirmiausia reikia atskirti įprastą kapavietės priežiūrą, kapo objektų įrengimą ar pertvarkymą pagal kapinių taisykles ir statinio statybą, kaip ji suprantama pagal Statybos įstatymą. Šios situacijos nėra tapačios.
Darbo derinimo tvarka skirtingose savivaldybėse gali būti nevienoda: vienur pakanka iš anksto informuoti kapinių prižiūrėtoją, kitur gali reikėti rašytinio prašymo, darbų schemos ir atskiro leidimo.
Teisės aktuose nėra išsamaus sąrašo, kuriame būtų išvardyti visi darbai, leidžiami be leidimo. Todėl svarbiausia nustatyti, ar atliekama tik įprastinė priežiūra, ar keičiami kapavietės objektai, konstrukcijos bei išplanavimas.
Įprastai be atskiro derinimo galima surinkti lapus, šiukšles ir nuvytusias gėles, ravėti, pjauti žolę, laistyti, prižiūrėti jau augančius žemaūgius augalus, kapavietės ribose sodinti sezonines gėles, keisti žvakes, vainikus ir kitas laikinas puošmenas. Tokie darbai neturėtų keisti kapavietės ribų, stacionarių elementų, dangos, konstrukcijų ar jų parametrų.
Vis dėlto medžių ir didesnių krūmų sodinimas, persodinimas, genėjimas ar pjovimas ne visuomet laikomas paprasta priežiūra. Tokiems veiksmams gali būti taikomos Želdynų įstatymo ir konkrečios savivaldybės želdinių apsaugos taisyklės.
Papildomi reikalavimai gali būti taikomi ir tada, kai kapinės arba konkretus paminklas įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tokiu atveju net remontas ar paviršiaus keitimas gali būti vertinamas pagal paveldosaugos nuostatas.
Kada prieš pradedant darbus būtinas suderinimas?
Konkrečios ribos, nuo kurios darbai automatiškai laikomi rekonstravimu, teisės aktuose nenustatyta. Vertinama tai, kokio pobūdžio darbai atliekami ir koks yra jų galutinis rezultatas. Nėra nustatyta nei procentinės, nei finansinės, nei kitos matematinės ribos, pavyzdžiui, kad pakeitus trečdalį dangos darbai savaime taptų rekonstravimu.
Paprastos priežiūros ribos paprastai peržengiamos pradėjus keisti ar perkelti paminklą, antkapį, dangą, pamatus, bortelius, tvorelę ar kitus stacionarius elementus. Apie tokius planus reikia informuoti kapinių prižiūrėtoją, o savivaldybė gali būti nustačiusi papildomą derinimo ar leidimo procedūrą.
Kapinių prižiūrėtojo pritarimas nėra tas pats, kas statybą leidžiantis dokumentas. Kapinių taisyklės atskirai reglamentuoja paminklus, antkapius ir aptvėrimus, kurie pagal Statybos įstatymą nelaikomi statiniais. Todėl statybą leidžiančio dokumento gali nereikėti, tačiau savivaldybės ar kapinių prižiūrėtojo nustatytas derinimas vis tiek gali būti privalomas.
Praktiškai teisininkė pataria į kapinių prižiūrėtoją kreiptis dar prieš pradedant darbus, jeigu reikės ardyti, betonuoti, montuoti, perkelti ar kitaip keisti stacionarius elementus.
Kapavietės ribų savo nuožiūra keisti negalima
Dažna problema kyla tuomet, kai kapavietę norima praplėsti vos keliais ar keliasdešimčia centimetrų. Už kapo priežiūrą atsakingas asmuo negali savavališkai užimti bendro praėjimo, gretimos kapavietės dalies ar kitos kapinių teritorijos.
Žmonių palaikų laidojimo įstatyme kapavietė apibrėžiama kaip nustatytas ribas turintis žemės plotas. Šios ribos gali būti pakeistos tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina naujam ar pakartotiniam laidojimui ir kai tokia galimybė numatyta kapinių plane.
Todėl kapo negalima savavališkai išplėsti dėl didesnio paminklo, patogesnio priėjimo ar kitokio išplanavimo. Bendrame praėjime taip pat negalima be leidimo kloti trinkelių, statyti suoliukų ar įrengti kitų nuolatinių objektų.
Savavališko išplėtimo padariniai gali kainuoti gerokai daugiau nei administracinė bauda. Gali tekti išardyti atliktus darbus, atkurti ankstesnę teritorijos būklę, atlyginti žalą ir padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
Bauda gali būti tik viena iš problemų
Planuojant didesnę kapavietės pertvarką, pirmiausia reikėtų patikrinti, kas registre nurodytas už jos priežiūrą atsakingu asmeniu, ir dar prieš užsakant darbus kreiptis į kapinių prižiūrėtoją arba seniūniją.
Taip pat svarbu pagal kapinių planą ar kitus registravimo duomenis patikrinti kapavietės ribas bei išsiaiškinti, ar kapinės arba paminklas nėra kultūros paveldo objektas.
Priklausomai nuo savivaldybėje galiojančios tvarkos, gali būti prašoma pateikti nuotraukas, darbų schemą, objektų matmenis, medžiagas, išdėstymą, planuojamą darbų laiką ir kitą informaciją. Jeigu derinimas privalomas, verta pasirūpinti jo rašytiniu patvirtinimu.
Tačiau net gavus leidimą ar suderinimą būtina laikytis nustatytų ribų ir nepažeisti gretimų kapaviečių bei bendro naudojimo teritorijos. Atsakomybė pirmiausia tenka už kapavietės priežiūrą atsakingam žmogui, todėl tai, kad darbus atliko profesionali paminklų įmonė, savaime nuo atsakomybės neatleidžia.
Administracinių nusižengimų kodekso 369 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 60 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. Pažeidimus tiria ir protokolus surašo savivaldybių administracijos.
Vis dėlto bauda nebūtinai bus didžiausia problema. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali tekti nutraukti darbus, pašalinti neteisėtai įrengtus objektus, atkurti ankstesnes kapavietės ar praėjimo ribas ir savo lėšomis išardyti betoną, trinkeles ar bortelius.
Jeigu atlikti darbai būtų pripažinti statinio statyba, kuriai reikėjo statybą leidžiančio dokumento, gali būti taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės. Kultūros paveldo teritorijose papildomai gali būti taikomi paveldosaugos reikalavimai.
Vien tai, kad kapinių prižiūrėtojui nebuvo pranešta, ne visada reiškia, kad teks pašalinti visus atliktus darbus. Vertinant situaciją atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį: ar pakeistos kapavietės ribos, padaryta žala gretimam kapui arba užimtas bendras praėjimas. Nustačius ribų peržengimą, žalą ar neteisėtą praėjimo užėmimą, reikalavimas pašalinti darbų rezultatą yra realus.
Todėl prieš imantis didesnių kapavietės tvarkymo darbų saugiausia iš anksto išsiaiškinti konkrečios savivaldybės nustatytą tvarką. Taip galima išvengti ne tik baudos, bet ir papildomų išlaidų, susijusių su atliktų darbų ardymu ar galimu ginču teisme.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
